21. Kino siužetai Pirmoji visos Lietuvos dainų šventė ir Trečioji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda, 1924 m. rugpjūčio 23–25 d

Nacionalinės reikšmės, saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve

Tai vienintelis filmas šalyje apie pirmąją visos Lietuvos dainų šventę ir trečiąją Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodą. Nepriklausomoje Lietuvoje Dainų šventė pirmą kartą surengta Kaune, Petro Vileišio aikštėje, Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos metu. Tuomet ji vadinosi Dainų diena. Šios šventės iniciatorius – muzikas Juozas Žilevičius, ištyręs ir aprašęs estų bei latvių dainos ir šokio šventimo tradiciją. Šventėje dalyvavo 77 chorai su 3 tūkst. atlikėjų, apsilankė apie 200 tūkst. žiūrovų. Dainų dienos vyriausieji dirigentai buvo Juozas Naujalis, Stasys Šimkus ir Julius Štarka. Chorai sudainavo 36 dainas (22 liaudies ir 14 originalių lietuvių kompozitorių dainų).

Lietuvos dainų šventės – tai nacionalinis visuotinio pobūdžio kultūros reiškinys, savo dvasia prilygstantis senosioms Graikijos olimpinėms žaidynėms. Per daugelį metų susiformavo vertingiausi dainų švenčių bruožai: žanrų raiškos ypatumai, estetiniai meninių programų kriterijai, viso kultūros proceso reglamentavimas, emocinis šventės dalyvių ir žiūrovų bendrumas.

Žemės ūkio ir pramonės paroda – renginys, skirtas žemės ūkio ir pramonės technologijų naujovėms pristatyti. Renginio tikslas – parodyti žemės ūkio ir pramonės pažangą ir paskatinti ją skiriamomis premijomis. Tarpukario laikotarpiu įvyko devynios Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos, kurias organizavo Žemės ūkio draugija, Žemės ūkio departamentas, Žemės ūkio rūmai. Jose apsilankė 587 tūkst. žmonių. Kino siužete užfiksuoti Kauno vaizdai, žymūs to meto veikėjai, besiformuojančio tautinio akademinio jaunimo atstovai. Tai vienas pirmųjų archyve turimų dokumentų, rodančių judančius Lietuvos vaizdus.