27. Juzefo Naronovičiaus-Naronskio Biržų kunigaikštystės žemėlapis, 1645 m.

Regioninės reikšmės, saugomas Biržų krašto muziejuje Sėla

XVI–XVII a. I pusės Europoje imta domėtis kartografija. Žemėlapiai tapo praktine būtinybe, jų svarba išaugo ir Lietuvoje. Tikslesnių vietovės vaizdų reikėjo dėl išsiplėtusių ekonominių ryšių su Europa, vietoje vykdytų valakų ir administracinės reformų, karinių konfliktų.

1645 m. Juzefo Naronovičiaus-Naronskio (1610–1678) Biržų kunigaikštystės žemėlapis yra unikalus Biržų kunigaikštystės (1547–1811) įkūrimo ir raidos tyrimo šaltinis. Radvilų valdoma Biržų kunigaikštystė buvo svarbi saugant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šiaurinį pasienį. Žemėlapis leidžia nustatyti šios kunigaikštystės dydį, ribas, sudėtį, jame pažymėtas net Radvilų žvėrynas, malūnas, smuklės ir plytinė. Kunigaikštystei priklausę miesteliai lokalizuoti, pateiktas jų planas. Miestelių planuose aiškiai matyti gatvių tinklas, bažnyčios, gynybiniai įtvirtinimai. J. Naronovičius-Naronskis buvo ne tik Radvilų dvaro geometras, bet ir revizorius, greičiausiai todėl žemėlapiui panaudojo inventorių medžiagą.

Žemėlapio užrašai yra lenkų kalba, jo dydis 740 × 590 mm, mastelis – 1:12000, jis orientuotas netradiciškai: vaizdas pasuktas 120 laipsnių kampu, todėl Žemaitija yra šiaurėje, o Kuršas ir Žiemgala – pietuose bei rytuose. Žemėlapis spalvotas, rusvai gelsvas, miškų masyvai nuspalvinti žaliai, valdų ribos – raudonai. Jame aiškiai atsispindi astroliabijos (padalytos į 360 laipsnių) ir trigonometrijos žinių taikymas. Žemėlapio kraštus puošia autoriaus piešiniai. Viršutiniame kairiajame žemėlapio kampe nupieštas kunigaikštystės savininkų Biržų–Dubingių Radvilų herbas, viršutiniame dešiniajame – žemionių pora, šone – du raiteliai, apačioje nupiešti pėstininkai ir Biržų kunigaikštystės miestietis. Šis aukšto techninio ir meninio lygio kartografinis darbas yra unikalus detalumu, apimtimi ir tikslumu. Daugiau tokių žemėlapių, bent išlikusių Lietuvoje, nėra žinoma.