48. Kunigo Jurgio Matulaičio dienoraštis, 1918–1919 m. ir 1921 m., bei popiežiaus Benedikto XV bulės dėl kun. Jurgio Matulaičio skyrimo Vilniaus vyskupu, 1918 m.
Pasidalinkite:
Nacionalinės reikšmės, saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve.
Palaimintasis Jurgis Matulaitis (1871–1927), popiežiaus Benedikto XV paskirtas Vilniaus vyskupu 1918 m. spalį, šias pareigas uoliai ėjo septynerius metus, vadovaudamasis savo šūkiu: „Blogį nugalėk gerumu“ bei demonstruodamas begalinę toleranciją, romumą ir susivaldymą. Jis garsėjo kaip rūpestingas visų tautų ganytojas, rūpinosi vargšais, gesino politines rietenas. 1925 m. dėl stiprėjančio lenkų nacionalistų spaudimo vyskupas J. Matulaitis buvo priverstas atsistatydinti iš ordinaro pareigų, popiežiaus Pijaus IX paskirtas tituliniu Adulio arkivyskupu ir apaštališkuoju vizitatoriumi Lietuvai (1925–1927). Arkivyskupo Jurgio Matulaičio pastangomis buvo parengti ir įteisinti Vatikano konkordato su Lietuva bei Lietuvos bažnytinės provincijos projektai.
Vienas garsiausių modernių laikų dvasininkų paliko lietuvių kalba ranka rašytą dienoraštį, vadinamą Užrašais, kuriame gausu svarbių to meto Bažnyčios Lietuvoje istorijos, kultūros ir visuomenės raidos faktų, ganytojo brandaus dvasinio gyvenimo ženklų. Neretu atveju šis dienoraštis yra vienintelis daugelio detalių apie kovas dėl Vilniaus, valdžių kaitą mieste, įvairių visuomenės sluoksnių nuostatas bei nuotaikas šaltinis. Jame skleidžiasi objektyvizuotas, nacionalistines aistras atribojantis, tačiau tuo pat metu labai žmogiškas, jautrus žvilgsnis į tautų santykius, lietuvių ir gudų kultūrinę ir politinę padėtį bei mentaliteto raidą.
Švininiu reljefiniu popiežiaus antspaudu patvirtintos popiežiaus Benedikto XV bulės yra rašytos lotynų kalba. Jomis įteisinamas kunigo Jurgio Matulaičio skyrimas Vilniaus vyskupu ir prašoma jam suteikti pagalbą ir paramą.
