57. Lenkijos karaliaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto II 1563 ir 1568 m. LDK bajorų katalikų ir stačiatikių teisių valstybės tarnybos ir žemėvaldos srityse sulyginimo privilegijos
Pasidalinkite:
Regioninės reikšmės, saugomos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Pergamentuose įrašytos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Žygimanto Augusto 1563 ir 1568 m. privilegijos, priimtos seimuose, atspindi senosios daugiatautės ir polikonfesinės Lietuvos valstybės politinės ir kultūros istorijos lūžį, nes panaikino 1413 m. Horodlės privilegijos diskriminacinius straipsnius, varžiusius ne katalikų tikėjimo bajorų politines teises. 1563 m. birželio 7 d. Vilniuje suteikta privilegija, gimusi bajorų reikalavimu ir paliudijanti jų kovą dėl politinės emancipacijos, sulygino kilmingųjų katalikų ir stačiatikių teises užimti valstybinius postus bei eiti pareigas visose tarnybose, būti išrinktiems į Ponų tarybą ir gauti žemių amžinai valdyti. 1568 m. liepos 1 d. Gardine pasirašytas aktas ne tik patvirtino ankstesnįjį, bet dar patikslino, jog vienodos „teisės ir laisvės“ suteikiamos visiems „krikščionių tikybos žmonėms“, t. y. ir evangelikams. Abu privilegijų raštai patvirtinti LDK
didžiuoju antspaudu. Taigi XVI a. 7-ajame dešimtmetyje LDK tikybinę toleranciją garantavo įstatymas. Tai buvo itin reikšminga vykstančio Livonijos karo (1558–1583) su stačiatikiška Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste sąlygomis. Žygimanto Augusto privilegijos turi europinę reikšmę, nes įstatymiškai sulygino visų LDK kilmingųjų krikščionių teises tuo metu, kai Europoje buvo demonstruojamas konfesinis nepakantumas (1562–1598 m. Prancūzijoje vyko hugenotų karai, 1572 m. rugpjūčio 23–24 d. Paryžiuje surengta vadinamoji Baltramiejaus naktis). Galima netgi teigti, kad LDK bajorų išsikovotos privilegijos Vilnių pavertė tuometės Europos tolerancijos sostine.
