75. Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos narių knyga, 1671–1938 m.

Regioninės reikšmės, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Vilniaus vyskupo sufragano, titulinio Gracianopolio vyskupo Mikalojaus Slupskio (1616–1693) rūpesčiu įsteigta ir 1671 m. kovo 8 d. iškilmingai į Vilniaus katedrą įvesta Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolija buvo viena pirmųjų tokio titulo brolijų katalikiškame pasaulyje. Arkibrolijos nariai nuo pat pradžių registruoti tam skirtoje knygoje, arba albume (Album Archiconfratern[itatis] Dvlciss[imi] Nominis Mariae), kurio įrišas laikomas vienu puošniausių Vilniaus meistrų darbų: buko medienos viršelis aptrauktas purpurinės spalvos šilkiniu aksomu, dekoruotas sidabriniais reljefiniais apkalais su Švč. Mergelės Marijos monograma, Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu ikonografiniu siužetu, ovaliais medalionais su steigimo įrašu ir kitomis detalėmis.

Apie 8,9 kg sveriančią knygą sudaro 433 lapai, iš kurių tik 149 yra užpildyti. Joje savo ranka įsirašė (ar buvo įrašyti) visi arkibrolijos nariai, tad knyga vertinga kaip viena seniausių ir didžiausių autografų kolekcijų, apimanti visuomenės sluoksnius nuo valdovų iki paprastų tikinčiųjų iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės teritorijos. Ypač vertingi pirmieji knygos lapai, kuriuose pasirašė tuometinis Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas Mykolas Kaributas Višnioveckis (1640–1673) ir jo žmona Eleonora Habsburgaitė, senatoriai ir vyskupai. Ši knyga pagal paskirtį naudota net iki 1938 metų. Kartu su Vilniaus kapitulos archyvu Vilniaus katedros sienoje paslėpta knyga buvo atrasta 1956 metais.

Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos narių knyga liudija Vilniaus katedros bei Katalikų Bažnyčios Lietuvoje istoriją, ankstyvą Marijos Vardo kulto sklaidą Vilniaus vyskupijoje ir regione, yra puošnus ir vertingas istorijos, religijos ir kultūros paveldo objektas.