51. Jonas Rikovijus. Neues… Gesangbuch… // Naujos… GIESMJU KNYGOS…, 1685 m., Karaliaučius
Pasidalinkite:
Regioninės reikšmės, saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje.
Jono Rikovijaus (tikr. Jonas Richteris, 1652–1703) Naujų giesmių knygų pirmtakė – Danieliaus Kleino (1609–1666) giesmių knyga, išleista Karaliaučiuje 1666 m. ir mūsų dienas pasiekusi tik dviem ne Lietuvoje saugomais egzemplioriais. J. Rikovijus ir turinio, ir originalumo prasme išplėtė tiems laikams originalų ir modernų D. Kleino giesmyną, esmingai atnaujinusį liuteronų giesmių repertuarą ir padariusį didelį poveikį lietuvių eilėdarai.
Tai vienintelis pasaulyje 1685 m. J. Rikovijaus rūpesčiu pataisyto, penkiomis paties sukurtomis, trisdešimt viena versta giesme papildyto ir D. Kleino išleisto lietuviško giesmyno antrosios laidos egzempliorius. Ši knyga turi didelę vertę viso regiono mastu, nes autorius į rinkinį įtraukė ir žymiausių Prūsijos, Silezijos, Bohemijos religinės poezijos autorių kūrinių vertimų. Iš jų galima paminėti Prūsijos poetą Simoną Dachą (1605–1659), Altštato (Altstadt) bažnyčios Karaliaučiuje diakoną Valentiną Thilo (1607– 1662), Georgą Weisselį (1590–1635), giesmių autorių Ernestą Dietzelių (1629–1692), Prūsijos istoriką ir etnografą Matą Pretorijų (apie 1635–1704), evangelikų liuteronų kunigą Joną Andrių Kaizerį (1650–1710) ir daugelį kitų. Knyga neabejotinai svarbi ir vokiečių, lenkų, čekų baroko literatūroms pažinti.
Senųjų giesmynų įvairiomis, taip pat lietuvių, kalbomis pasaulyje nėra išlikę daug. J. Rikovijaus giesmynas svarbus kaip vienas seniausių autentiškų lietuvių kalbos tyrinėjimo šaltinių, ankstyvosios lietuvių poezijos ir to laikotarpio Mažosios Lietuvos politinės ir kultūrinės aplinkos studijoms. Jame galima rasti užuominų apie to meto Mažosios Lietuvos kultūrą, religiją, papročius, paprastų žmonių gyvenimą ir buitį.
