Mindaugo sosto piliakalnis © D. Vaičiūnienė
Lietuva didžiuojasi archeologinio paveldo reprezentavimu pasauliniu mastu, nes 2004 m. liepos 7 d. Kernavės archeologinei vietovei (Valstybiniam Kernavės kultūriniam rezervatui) buvo suteiktas UNESCO Pasaulio paveldo statusas.
Kernavės archeologinė vietovė Rytų Lietuvoje yra išskirtinis liudijimas apie 10 tūkst. metų trukusią Europos Baltijos jūros regiono gyvenviečių raidą. Šioje vietovėje yra ypač svarbių pagoniškųjų ir krikščioniškųjų laidojimo tradicijų sąlyčio įrodymų. Taip pat gyvenviečių planas ir penki įspūdingi piliakalniai yra išskirtiniai tokių rūšių struktūrų raidos ir jų naudojimo istorijos ikikrikščioniškuoju laikotarpiu pavyzdžiai.
„Kai mes prieš dešimt metų rengėme nominacinę bylą iš tiesų tikėjome šios vietovės verte ir neabejojome, kad gali būti kitaip. Be to, dabar jau mes aiškiai suprantame, ką daryti ir kaip laikytis įsipareigojimų“, – teigė Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktorius S. Vadišis. Jis pridūrė, kad „svarbiausias mūsų uždavinys – aktualizuoti Kernavės archeologinės vietovės išskirtinę visuotinę vertę ir tam mes pasitelkiame įvairias priemones. Teminės parodos, modernios Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspozicijos, sparčiai statomas viduramžių miestelis po atviru dangumi, vadinamas Skansenu, – visa tai tam, kad žmonės suprastų, kas ir dėl ko čia yra unikalu”. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė R. Balkaitė pridūrė, kad „Kernavės archeologinės vietovės valdymo principai – aukščiausia valstybinė apsauga ir atskira biudžetinė kultūros įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto asignavimų yra itin vertinamas gerosios praktikos pavyzdys visame pasaulyje.“
Daugiau apie Kernavės archeologinę vietovę (Valstybinį Kernavės kultūrinį rezervatą) skaitykite čia.
Kernavės archeologinės vietovės (Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas): www.kernave.org
