Kultūros vertybių apsauga ginkluoto konflikto metu

Įvertinusios Antrojo pasaulinio karo metu patirtus masinius kultūros vertybių sunaikinimus, kultūros vertybėms padarytą didžiulę žalą bei pripažinusios, kad tautos kultūros vertybėms daroma žala yra visos žmonijos kultūros paveldui daroma žala, ir laikydamos, kad viso pasaulio tautoms labai svarbu išsaugoti kultūros paveldą tarptautiniu mastu, 1954 m. gegužės 14 d. Hagoje, Nyderlanduose, valstybės susitarė dėl nuostatų, kurie vėliau tapo Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija (Convention for the Protection of Cultural Property in the Event of Armed Conflict) (toliau – 1954 m. Hagos konvencija). Kartu su 1954 m. Hagos konvencija pasirašytas ir Pirmasis konvencijos protokolas

Dėl įvairių 1980–1990 m. vykusių ginkluotų konfliktų ir kultūros vertybių sunaikinimo atsirado būtinybė tobulinti 1954 m. Hagos konvencijos įgyvendinimą. Dėl šios priežasties 1991 m. inicijuota šios konvencijos peržiūra ir 1999 m. kovo 26 d. priimtas 1954 m. Hagos konvencijos Antrasis protokolas.

Lietuvos Respublika 1954 m. Hagos konvenciją ir abu jos protokolus ratifikavo 1998 m. kovo 17 d. (įsigaliojo 1998 m. spalio 27 d.).

1954 m. Hagos konvenciją yra ratifikavusios 126 valstybės. Hagos konvencijos 1954 m. Pirmąjį protokolą yra ratifikavusios 103 valstybės (2013 m. prisijungė Naujoji Zelandija). Hagos konvencijos 1999 m. Antrąjį protokolą yra ratifikavusios 67 valstybės (2013 m. prisijungė Kambodžos Karalystė, Naujoji Zelandija ir Marokas) (2014-02-07 duomenimis).

Vadovaujantis 1954 m. Hagos konvencijos Antruoju protokolu, įsteigtas Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu komitetas.

Atnaujinta 2014-02-07