Kultūros vertybių apsauga ginkluoto konflikto metu

Įvertinusios Antrojo pasaulinio karo metu patirtus masinius kultūros vertybių sunaikinimus, kultūros vertybėms padarytą didžiulę žalą bei pripažinusios, kad vienos tautos kultūros vertybėms daroma žala yra visos žmonijos kultūros paveldui daroma žala, ir laikydamos, kad viso pasaulio tautoms labai svarbu išsaugoti kultūros paveldą tarptautiniu mastu, 1954 m. gegužės 14 d. Hagoje, Nyderlanduose, valstybės susitarė dėl nuostatų, kurie vėliau tapo Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija (Convention for the Protection of Cultural Property in the Event of Armed Conflict) (toliau – 1954 m. Hagos konvencija). Kartu su 1954 m. Hagos konvencija pasirašytas ir Pirmasis konvencijos protokolas

Dėl įvairių 1980–1990 m. vykusių ginkluotų konfliktų ir kultūros vertybių sunaikinimo atsirado būtinybė tobulinti 1954 m. Hagos konvencijos įgyvendinimą. Dėl šios priežasties 1991 m. inicijuota šios konvencijos peržiūra ir 1999 m. kovo 26 d. priimtas 1954 m. Hagos konvencijos Antrasis protokolas.

Lietuvos Respublika 1954 m. Hagos konvenciją ir abu jos protokolus ratifikavo 1998 m. kovo 17 d. (įsigaliojo 1998 m. spalio 27 d.).

1954 m. Hagos konvenciją yra ratifikavusios 133 valstybės. Hagos konvencijos 1954 m. Pirmąjį protokolą yra ratifikavusios 110 valstybių, o 1999 m. Antrąjį protokolą yra ratifikavusios 84 valstybės. 

Vadovaujantis 1954 m. Hagos konvencijos Antruoju protokolu, įsteigtas Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu komitetas.