Šiaudinių sodų tradicija
Šiaudinių sodų tradicija į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašyta 2023 m. gruodžio 5 d. UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto 18–osios sesijos metu, kuri įvyko Botsvanoje, Kasane mieste.
Šiaudiniai sodai, dar Lietuvoje vadinti liktoriumi, voru, pajonku, pajonkėliu, dangumi, pasauliu, rojumi, sietynu, reketuku, rekėžiu, krijeliu, aitvaru, žarondėliu, rišami visoje šalyje ir turi ne tik dekoratyvinę, bet ir apeiginę reikšmę.
Šie dirbiniai gali būti įvairių formų, tačiau labiausiai paplitusi – dvi bendro pagrindo piramidės, kurių vienas smaigalys nukreiptas į viršų – dangų, kitas į apačią – požemį. Jei sodas sukasi – geras ženklas, nes tikima, kad jis apvalo namus, pripildo juos geros energijos ir darnos.
Ši praktika apima javų (paprastai rugių) auginimą, šiaudų apdorojimą ir įvairaus dydžio geometrinių struktūrų, konstrukcijų kūrimą. Šios konstrukcijos taip pat puošiamos detalėmis, simbolizuojančiomis vaisingumą ir klestėjimą. Manoma, kad sodai atspindi visatos modelį ir yra susiję su gerove bei dvasingumu. Jie kabinami virš kūdikių lopšių, virš stalo vestuvių ar kitų šeimos švenčių metu, linkint laimės naujagimiams, vaisingumo jaunavedžiams ar santarvės šeimai. Ir šiandien sodais puošiami namai ruošiantis Kūčioms, taip pat neretai naudojami kaip dekoratyvinis interjero elementas. Kai kurios sodus rišančios šeimos puoselėja šią tradiciją jau daugelį kartų. Nors dauguma tradicijos praktikų yra moterys, tradicija atvira paties įvairiausio amžiaus ir lyties žmonėms. Sodai dažnai puošia tradicinių medinių sodybų interjerus. Tradicija suteikia ją puoselėjančioms bendruomenėms kultūrinės tapatybės, bendrystės ir tęstinumo jausmą, stiprina kartų ryšius ir turtina kultūrinę įvairovę.
Paraiškos UNESCO rengimo rezultatas Lietuvoje – asociacijos „Dangaus sodai“, vienijančios septyniasdešimt šio amato meistrų, daugiausiai moterų, įkūrimas. Sodų rišėjų bendruomenė vis auga, o šiuo metu visoje Lietuvoje suskaičiuojama per du šimtai Sodų meistrų“.
Šiaudinių sodų tradicijos paraiška – „Sodai straw garden making in Lithuania“
