Modernaus paveldo programa

 

Nuo 2001 m. UNESCO Pasaulio paveldo centras, ICOMOS (Tarptautinė paminklų ir vietų apsaugos taryba) ir DOCOMOMO (Tarptautinė moderniosios architektūros dokumentavimo ir apsaugos darbo grupė) kartu pradėjo jungtinę XIX-XX a. Modernaus paveldo identifikavimo, dokumentavimo ir propagavimo programą (toliau – Modernaus paveldo programa). Jos tikslas yra skatinti didesnį supratingumą apie modernųjį architektūros paveldą, miesto planavimą ir kraštovaizdžio dizainą. Programos įgyvendinimui finansinę paramą skiria Nyderlandų vyriausybė.

Viena pagrindinių priežasčių, paskatinusių šios programos atsiradimą, buvo siekis apsaugoti modernųjį architektūros paveldą nuo grėsmių, kylančių dėl vis dar mažo jo ištyrimo, nepakankamo visuomenės suvokimo apie šio paveldo reikšmingumą ir išsaugojimo būtinumą, taip pat dėl menkos teisinės apsaugos nacionaliniu ir vietiniu lygmeniu. Ši paveldo kategorija (rūšis), taip pat vis dar yra nepakankamai reprezentuojama ir UNESCO Pasaulio paveldo sąraše – 2003 m. iš 730 į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų objektų ir vietovių tik 12 iš jų atstovauja moderniam paveldui.

Modernaus paveldo programa siekia sukurti konceptualų požiūrį į modernų paveldą, kuris būtų paremtas jo vertės suvokimu, apsauga ir identifikavimu. Tai stengiamasi plėtoti per įvairius regioninius susitikimus, skirtus moderniajam paveldui, kurie inicijuojami UNESCO Pasaulio paveldo centro. Jų metu teikiamos rekomendacijos bei skelbiami rezultatai.

Nuo 2001 metų įvyko 5 regioniniai susitikimai skirti moderniajam paveldui:

  • 2002 m. regioninis susitikimas, skirtas Lotynų Amerikai.
  • 2003 m. regioninis susitikimas, skirtas Azijos ir Ramiojo vandenyno saloms.
  • 2004 m. regioninis susitikimas, skirtas Afrikos valstybėms esančios į pietus nuo Sacharos dykumos.
  • 2004 m. regioninis susitikimas, skirtas Šiaurės Amerikai.
  • 2005 m. regioninis susitikimas,  skirtas Viduržemio jūros valstybėms.

Modernaus paveldo programą sudaro du etapai:
1. tyrimai ir dokumentavimas, duomenų bazės kūrimas, svarbiausių klausimų, susijusių su apsauga ir konservavimu, akcentavimas bei visuomenės sąmoningumo didinimas;
2. preliminaraus valstybių siūlomų pasaulio paveldo objektų sąrašo sudarymas ir nominacinių bylų rengimas.

2009 m. ICOMOS dokumentavimo centras išleido XIX-XX a. modernaus paveldo vertybių, esančių UNESCO Pasaulio paveldo sąraše, bibliografiją, kuri paremta dokumentais, esančiais minėtame centre.

2011 m. ICOMOS priėmė dokumentą ,,Požiūriai į XX a. architektūros apsaugą: Madrido dokumetas", kuriame apibrėžtos pagrindinės gairės kaip reikėtų elgtis su XX a. architektūros palikimu.

 


Retoromanų geležinkelio linija Albuloje/Bernina kraštovaizdis, Italija, Šveicarija

Lietuva

Lietuvoje kai kurios institucijos svarsto galimybę į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyti tarpukariu Kaune susiformavusią unikalią modernistinę architektūrą, kuri vertinama ne tik architektų, bet ir meno tyrinėtojų.

2013 m. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija kartu su ARCHITEKTŪROS [aktualijų] FONDU pradėjo bendrą iniciatyvą – paskaitų ciklą „UNESCO paveldas pasaulyje ir Lietuvoje“. 2013 m. lapkričio 15 d. vyko edukacinė paskaita „Kauno tarpukario architektūrinis palikimas: vertės ir interpretacijos“.

Publikacijos:

World Heritage Series n°5: Identification and Documentation of Modern Heritage

Atnaujinta 2014-07-31