Komunikacija ir informacija darniam vystymuisi
Kurti žinių visuomenę
Komunikacija, informacija ir šiuolaikinės technologijos yra UNESCO vertinamos kaip esminės priemonės, padedančios siekti žmonijos progreso, asmenybių ugdymo ir kokybiškesnio gyvenimo. UNESCO gina ir skatina spaudos ir žodžio laisvę, žiniasklaidos nepriklausomumą bei pliuralizmą, sudaro didesnes ir geresnes galimybes naudotis informacija ir žiniomis. Šių tikslų organizacija siekia, skatindama visuotinę prieigą prie informacijos, inovatyvų, saugų skaitmeninių technologijų naudojimą bei saugodama dokumentinį paveldą – mūsų bendrą pasaulio atmintį.
UNESCO programa
„Pasaulio atmintis“
Nuo 1992 m. vykdoma programa, kuria skatinama saugoti ypatingus žmonijos dokumentinio paveldo objektus.
Žodžio laisvė
UNESCO aktyviai prisideda prie spaudos ir žodžio laisvės užtikrinimo. To siekdama, didžiausią dėmesį organizacija skiria žurnalistų saugumo skatinimui, kovai su nebaudžiamumu už išpuolius prieš juos bei kokybiškos ir patikimos žiniasklaidos plėtrai visame pasaulyje.
Medijų ir informacinis
raštingumas
Atviroje, išsilavinusioje ir nuolat besimokančioje informacinėje visuomenėje informacinėmis ir ryšių technologijomis efektyviai naudojamasi įvairiose gyvenimo srityse. Skaitmeniniame pasaulyje visuomenė turi turėti įgūdžių šiomis technologijomis naudotis ir šiuos įgūdžius taikydama gauti, vertinti bei sukurti informaciją, tai reiškia – būti raštinga šioje srityje. Pripažindama medijų ir informacinio raštingumo glaudų ryšį, UNESCO strategiškai vartoja sudėtinį medijų ir informacinio raštingumo (angl. media and information literacy, MIL) terminą, kuris apima visas medijas ir žiniasklaidą bei kitus informacijos teikėjus nepriklausomai nuo naudojamų technologijų.
