Skaidrios, įtraukios, tvarios ir dinamiškos kultūros politikos link
Kultūros raiškos įvairovė yra varomoji vystymosi jėga ne tik ekonominės raidos, bet ir intelektinio, emocinio, moralinio ir dvasinio tobulėjimo požiūriu. Kultūros įvairovės skatinimo svarba pabrėžiama visose septyniose kultūros sritį reglamentuojančiose UNESCO konvencijose, tačiau 2005 m. spalio 20 d. priimta Konvencija dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo.(Convention on Diversity of Cultural Expressions) yra svarbiausias tarptautinės teisės dokumentas, kuriuo šalys narės grindžia savo kultūros politiką.
Pagrindiniai šios konvencijos principai: remti darnų valstybių kultūros valdymą (skaidri kultūros politika, žiniasklaida, prieiga prie skaitmeninės aplinkos, pilietinės visuomenės įtraukimas); skatinti kultūros produktų ir paslaugų mainus, menininkų ir kultūros profesionalų mobilumą, integruoti kultūrą į nacionalines darnaus vystymosi politikas (darni kultūros išteklių sklaida visoms vietos bendruomenėms ir pažeidžiamoms socialinėms grupėms), užtikrinti žmogaus teises ir laisves kultūros sektoriuje (kultūros sričių lygybė, parama moterims kūrėjoms ir prieiga, laisva kultūros raiška, socialinis ir ekonominis kūrėjų statusas), stiprinti kūrybines industrijas (leidyba, muzika, kinas, amatai ir dizainas ir kt.), nes tampa akivaizdu, kad ateityje jų vaidmuo bus dar ryškesnis. Kūrybinės industrijos prisideda prie raiškos laisvės, kultūrų įvairovės ir ekonominės plėtros skatinimo. Nors globalizacija ir naujosios technologijos atveria vis naujas perspektyvas, tuo pačiu atsiranda prielaidos naujoms nelygybės formoms. Pvz. Šiaurės ir Pietų regionai ryškiai skiriasi kūrybinių industrijų veiklos intensyvumu ir tolygumu. Todėl būtina stiprinti vietos gebėjimus tarptautiniu lygiu, skatinti kūrybines industrijas veikti pasaulinėse rinkose, kuriant naujus partnerystės tinklus, keliant kompetencijas, kontroliuojant piratavimą ir telkiant tarptautinę bendruomenę. Įgyvendinant šią konvenciją, daug dėmesio skiriama kultūros raiškai skaitmeninėje aplinkoje, dirbtinio intelekto galimybėms ir grėsmėms.
Lietuva ratifikavo šią konvenciją 2007 m., o 2007–2011 m. ir 2013–2017 m. Lietuva buvo išrinkta šios konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto nare. Šis komitetas ir Konvencijos šalių narių konferencija 2009 m. patvirtino Įgyvendinimo veiklos gaires (Operational Guidelines), kuriomis remiantis aiškinama, interpretuojama ir įgyvendinama konvencija. Įgyvendinimo veiklos gairės gali būti periodiškai atnaujinamos kas dvejus metus
UNESCO periodiškai rengia pasaulines kultūros ataskaitas (Global Culture Report, 2025), kuriose įtraukti visų šalių narių kas 4 metus pateikiamų Konvencijos įgyvendinimo periodinių ataskaitų medžiaga. Lietuva nuo 2017 m. yra pateikusi jau 4 periodines kultūros politikos ir kultūros raiškos ataskaitas.