Atviras mokslas

2021 m. UNESCO priėmė Tarptautinę Rekomendaciją dėl atvirojo mokslo, kurioje pirmą kartą pasauliniu mastu buvo sutarta dėl bendro atvirojo mokslo apibrėžimo. Šiuo dokumentu siekiama padaryti mokslą atviresnį, prieinamesnį ir labiau įtraukiantį, sudarant sąlygas visuomenei lengviau pasiekti mokslinius duomenis, metodus ir publikacijas pagal atvirus standartus. UNESCO kartu su nacionalinėmis UNESCO komisijomis skatina šių principų įgyvendinimą visame pasaulyje.

Atvirasis mokslas remiasi idėja, kad moksliniai tyrimai ir jų rezultatai turėtų būti kuo plačiau prieinami ir suprantami. Tai apima ne tik atvirą prieigą prie publikacijų, bet ir dalijimąsi tyrimų duomenimis bei metodais, sudarant galimybes greitesniam bendradarbiavimui ir naujų idėjų vystymui. UNESCO požiūriu, atvirasis mokslas padeda užtikrinti teisingesnę prieigą prie mokslo visame pasaulyje ir prisideda prie globalių iššūkių, tokių kaip klimato kaita ar ligų prevencija, sprendimo.

Be to, atvirasis mokslas stiprina mokslinių tyrimų skaidrumą, efektyvumą ir atkuriamumą, skatina tarpdisciplininį ir tarptautinį bendradarbiavimą bei dialogą su visuomene ir pramone. Dėl didesnio atvirumo mokslas tampa labiau suprantamas ir patikimas, o visuomenė įgyja daugiau galimybių stebėti mokslinį procesą ir jame dalyvauti. UNESCO laiko atvirąjį mokslą svarbiu indėliu į žmogaus teisę dalyvauti mokslo pažangoje, Darbotvarkės 2030 tikslų įgyvendinimą ir akademinės laisvės stiprinimą.

UNESCO atvirojo mokslo klausimus nuosekliai nagrinėja jau nuo 1999 m. Pasaulinės mokslo konferencijos. Organizacija pati taiko atvirosios prieigos principus, o per pastaruosius dešimtmečius priėmė ir kitas svarbias tarptautines rekomendacijas, susijusias su mokslu, mokslininkais ir atviraisiais švietimo ištekliais. Išsami Rekomendacija dėl atvirojo mokslo, priimta 2021 m., tapo svarbiu atskaitos tašku valstybėms siekiant kurti atviresnę, teisingesnę ir labiau į visuomenę orientuotą mokslo sistemą.