Medijų ir informacinis raštingumas

Atvira, išsilavinusi ir nuolat besimokanti visuomenė neatsiejama nuo gebėjimo efektyviai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis visose gyvenimo srityse. Skaitmeniniame pasaulyje piliečiai privalo turėti įgūdžių pasiekti ir patys kurti turinį, o tai tiesiogiai siejasi su informaciniu bei medijų raštingumu. Informacinis raštingumas apima gebėjimą identifikuoti, vertinti ir etiškai naudoti šaltinius, o medijų raštingumas leidžia kritiškai analizuoti informaciją bei suvokti žiniasklaidos vaidmenį demokratinėje visuomenėje. Šių gebėjimų ugdymas suteikia žmonėms būtinas kompetencijas – žinias, įgūdžius ir kritinį požiūrį – leidžiančius aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime bei realizuoti save.

Pripažindama glaudų šių dviejų sričių ryšį, UNESCO strategiškai vartoja jungtinį medijų ir informacinio raštingumo (MIR) terminą. Ši koncepcija apima visas tradicines ir skaitmenines medijas (spaudą, radiją, televiziją, kiną, reklamą, internetą) bei kitus informacijos teikėjus, tokius kaip bibliotekos, archyvai ar muziejai. UNESCO remia iniciatyvas, kuriomis MIR integruojamas į mokymosi visą gyvenimą procesą. Tai tampa esmine prielaida skatinant visiems vienodą prieigą prie žinių bei palaikant laisvą, nepriklausomą ir pliuralistinę žiniasklaidą, kuri yra pamatinis saviraiškos laisvės pagrindas.

Prieiga prie kokybiško turinio ir dalyvavimas komunikacijos tinkluose yra būtini siekiant įgyvendinti Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai turėti savo įsitikinimus ir juos skleisti. Siekdama šio tikslo, UNESCO įgyvendina visapusišką strategiją: rengia mokymo programas pedagogams, formuoja gaires nacionalinei politikai bei steigiant tarptautinį MIR universitetų tinklą. Reikšmingas postūmis šioje srityje įvyko 2013 m. Abudžoje, kai organizacijos iš daugiau nei aštuoniasdešimties šalių susibūrė į Pasaulinį partnerystės aljansą medijų ir informacinio raštingumo srityje bei patvirtino ambicingą veiksmų planą.