Povandeninis kultūros paveldas
Dėl specifinių ypatumų – sudėtingos prieigos, pažeidžiamumo ir povandeninės aplinkos – šis kultūros paveldas visuomenei dažnai lieka mažiau matomas ir sunkiau suvokiamas. Vis dėlto povandeniniai objektai turi išskirtinę istorinę ir kultūrinę vertę: jie liudija žmonijos istoriją, prekybos kelius, technologijų raidą ir kasdienį praeities bendruomenių gyvenimą. Nuskendę laivai, senovės gyvenviečių liekanos ar istoriniai statiniai vandens telkiniuose atskleidžia svarbią informaciją apie praeities visuomenes ir papildo istorinius šaltinius vertingais archeologiniais radiniais.
Lietuva taip pat turi reikšmingą povandeninio kultūros paveldo dalį. Į Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą yra įrašyta 17 povandeninio paveldo objektų. Iš jų 12 yra Baltijos jūroje, o dar 5 – šalies ežeruose. Tarp svarbiausių objektų – nuskendusių ir sudužusių laivų liekanos Baltijos jūroje, Luokesų polinė gyvenvietė, taip pat povandeninės kultūros vertybės, susijusios su Trakų senamiesčiu ir Platelių ežeru, kur aptiktos istorinių statinių ar infrastruktūros liekanos.
Siekiant užtikrinti šio paveldo apsaugą tarptautiniu mastu, 2001 m. priimta UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija. Šio dokumento tikslas – užtikrinti šio paveldo išsaugojimą, skatinti tyrimus bei apsaugą. Vienas pagrindinių konvencijos principų – povandeninio kultūros paveldo išsaugojimas jo buvimo vietoje (in situ). Konvencija taip pat siekia užkardyti veiklas, kuriomis siekiama pasipelnymo tikslų.
Konvencijos įgyvendinimo klausimai sprendžiami valstybių narių susitikimuose, kurie kas dvejus metus vyksta UNESCO būstinėje Paryžius. Susitikimuose aptariamos aktualios povandeninio paveldo apsaugos problemos, dalijamasi patirtimi ir svarstomos naujos iniciatyvos. Valstybėms narėms taip pat padeda Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos Mokslinis ir techninis patariamasis komitetas, kuris teikia ekspertines rekomendacijas moksliniais ir techniniais klausimais.
ietuva prie šios konvencijos prisijungė 2006 m., o jos įgyvendinimą koordinuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Vienas svarbiausių šios srities tyrėjų – archeologas prof. Vladas Žulkus, pradėjęs povandeninės archeologijos tyrimus Lietuvoje. Nepaisant nedidelės Baltijos jūros akvatorijos dalies, Lietuva aktyviai prisideda prie povandeninio paveldo apsaugos regione. 2018 m. Vilniuje pasirašyta tarpinstitucinė bendradarbiavimo sutartis, stiprinanti institucijų veiksmus saugant povandeninį kultūros paveldą Lietuvos vandenyse. Joje dalyvauja Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Lietuvos transporto saugos administracija.