Mokslas ir etika

Pastaraisiais metais gyvybės mokslai padarė didelę pažangą, nuolat atverdami naujas galimybes: gyvūnų ir augalų klonavimas, paveldimų ligų gydymas genų terapijos būdu, genetiškai modifikuotų, atsparių augalų veisimas ir genetinių defektų nustatymas net embrionuose.

Tačiau ši pažanga kelia esminius klausimus: kada prasideda gyvybė? Kiek žmonės gali kištis į gamtą? Kokios to pasekmės? Kas yra vertas gyvenimo gyvenimas? Kas sprendžia apie gyvybę ir mirtį? Bioetika sprendžia tokius klausimus. Jos tikslas – ne užkirsti kelią inovacijoms, o sudaryti sąlygas pažangai, kuri tarnauja žmonijos gerovei.

Kad tai pavyktų, būtinas intensyvus tarptautinis dialogas apie vertybes ir normas. UNESCO atlieka svarbų vaidmenį šiame procese. 1993 m. ji įsteigė savo Bioetikos programą, kuri daugiausia susideda iš dviejų organizacijų: Tarptautinio bioetikos komiteto (IBC) ir Tarpvyriausybinio bioetikos komiteto (IGBC) – veiklos.

IBC sudaro 36 nepriklausomi įvairių disciplinų ekspertai, kurie kartu rengia moksliškai pagrįstas ataskaitas aktualiais bioetikos klausimais. Šios ataskaitos yra gairės UNESCO valstybėms narėms, sprendžiant naujas technologijas gyvybės mokslų srityje. Lietuvių mokslininkai, kaip profesorius Eugenijus Gefenas ir dr. Asta Čekanauskaitė, skirtingais laikotarpiais darbavosi abiejuose komitetuose. IBC ir IGBC kartu rengia pareiškimus ir rekomendacijas, kurias vėliau skelbia. Jos taip pat rengia pasiūlymus UNESCO generaliniam direktoriui, pavyzdžiui, dėl privalomų standartų nustatymo.