100-osios Česlovo Milošo gimimo metinės – UNESCO minima sukaktis

Lygiai prieš šimtą metų – 1911 m. birželio 30 d. – Šeteniuose, Lietuvoje, gimė Nobelio literatūros premijos laureatas Česlovas Milošas.

Šia proga Lietuva ir Lenkija kartu organizuoja Česlovo Milošo 100-ųjų gimimo metinių minėjimo tarptautinę programą „Česlovo Milošo kelias“ (video).

Česlovas Milošas – vienas geriausių ir žinomiausių poetų pasaulyje. Remiantis daugelio šalių kritikais, taip pat jo amžininkais, įvairialypė Česlovo Milošo kūryba – vienas iš pagrindinių XXamžiaus literatūros fenomenų. Česlovas Milošas naudojo visus literatūrinius žanrus nepaisydamas rėmų. Versdamas tekstus iš įvairiausių kalbų savęs neribojo keliais žanrais – versdavo nuo Viljamo Šekspyro iki japoniškų haiku bei Biblijos. Dėl lenkiškų ir lietuviškų literatūros tradicijų puoselėjimo jis dažnai lyginamas su Adomu Mickevičiumi.

Pripažinimą prozoje Česlovui Milošui atnešė knyga “Zdobycie władzy” („Valdžios paėmimas“, 1953 m.) apie totalitarinės sistemos kūrimą Lenkijoje bei esė “Zniewolony umysł” („Pavergtas protas“, 1953 m.), kuri laikoma klasikine knyga, greta Džordžo Orvelo ar Aleksandro Solženicyno kūrinių, apie totalitarizmą. Autobiografinė novelė „Dolina Issy“ („Isos slėnis“, 1955 m.) atkuria jo vaikystės pasaulį, kai jis gyveno prie Nevėžio krantų, bandoma atsekti pirmąsias moralines dilemas.

Per ilgą savo gyvenimą Česlovas Milošas tapo didžiausių 20-ojo amžiaus dramų liudininku. Kilęs iš sovietų valdomos rytų Europos, jis buvo vienas svarbiausių to regiono rašytojų, kuris savo kūryba kovojo totalitarine ideologija ir prieštaravo žmonių pavergimui. Būdamas Lenkijos ir Lietuvos bendruomenių tarpininku, jis kritikavo abiejų šalių nacionalistines ideologijas, net po Lietuvos ir Lenkijos išsilaisvinimo iš sovietinio bloko jis ir toliau laikėsi savo kritinės pozicijos.

Jo balsas buvo garsus ir aiškus tarptautiniame forume, kai jis kalbėjo apie Baltijos šalių nepriklausomybę savo Nobelio premijos įteikimo kalboje Stokholme. Česlovo Milošo knygos atskleidė totalitarinės sistemos vykdytus žmogaus teisių pažeidimus sovietinėse valstybėse (“Zniewolony umysł”, “Zdobycze władzy’, “Traktat moralny”). Kita vertus, vakarų kultūrai jis tapo tiltu į Rytus. Jo esė, knygų ir vertimų dėka tokios vakarų kultūros asmenybės kaip Simone Weil, Thomas Merton ir Wiliam Blake pasiekė rytų Europos šalis.

Česlovas Milošas buvo menininkas, kurio žodžiai buvo universalaus pobūdžio. Savo darbuose jis bandė įveikti tremties dalią, rašė apie žmogų, atskirtą nuo savo šalies, kultūros, tradicijų, istorijos ir religijos. Nepaisant tragedijų ir neišsprendžiamų dramų, jis kovojo dėl žmogaus, kuris palaiko pasaulio gyvastį, kuris atsispiria nihilizmui ir savidestrukcijai.

100-osios Česlovo Milošo gimimo metinės – UNESCO minima sukaktis.