Darnaus vystymosi švietimas praktiškai. Vokietijos patirtys

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas kovo 31 d. surengė nuotolinį renginį „UNESCO vietovės – darnaus vystymosi švietimo partnerės“, siekiant aptarti UNESCO mokyklų ir UNESCO vietovių valdytojų prasmingo bendradarbiavimo galimybes ir idėjas. Ankstesniame straipsnyje apibendrinta renginio dalis, kurioje apžvelgta, kaip UNESCO vietovės atsispindi atnaujintose ugdymo programose ir vadovėliuose. Šiame –  gerosios praktikos, kuriomis dalinosi pranešėjai iš Vokietijos.

Vokietijoje UNESCO asocijuotųjų mokyklų tinklui (ASPnet) šiuo metu tinklui priklauso 300 Vokietijos mokyklų – dauguma jų, kaip ir Lietuvoje, yra valstybinės. Jas koordinuojančios Vokietijos nacionalinės UNESCO komisijos atstovo Eric Watermeier teigimu, jų mokyklos labiausiai orientuojasi į tokias temas kaip žmogaus teisės ir demokratija, darnaus vystymosi švietimas ir tarpkultūrinis ugdymas (80-90 proc. tinklo mokyklų), taip pat beveik pusė gilinasi į rizikas ir galimybes, susijusias su skaitmeninėmis technologijomis.

Daugiau nei 60 proc. tinklo mokyklų Vokietijoje turi savo daržus, apie pusė – fotovoltines saulės energijos sistemas ant stogų, beveik ketvirtadalis – augina bites. Apie šimtas mokyklų bendradarbiauja su sodus prižiūrinčiomis ar laukus kultivuojančiomis organizacijomis.

Bendradarbiavimas su UNESCO centru

Vieną iš darnaus vystymosi švietimo veiklų išsamiai pristatė dr. Simone Fischer, dirbanti Heidelbergo pedagoginio universiteto Geografijos ir Geokomunikacijų institute. Jame įkurtas UNESCO centras, skirtas Pasaulio paveldo ir biosferos rezervatų stebėsenai ir edukacijai (angl. UNESCO Chair on Observation and Education of World Heritage and Biosphere Reserve). Naudodami modernias geo informacines technologijas ir laboratorinius metodus jie prisideda prie UNESCO vietovių apsaugos ir darnaus vystymo.

Šalia įvairių mokslinių darbų bei įrankių, siūlomų vietovių valdytojams, šis centras taip pat kuria įvairias, daugiausia į klimato temą orientuotas, edukacines programas, žaidimus, eksperimentus, kuriuos gali atlikti moksleiviai ir studentai. Vienas jų – klimato matavimo stočių tinklo mokyklose (angl. Climate Stations Network at German UNESCO Associated schools) projektas, įgyvendinamas bendradarbiaujant su UNESCO mokyklomis ir UNESCO komisija.

Visos projekte dalyvaujančios mokyklos (šiuo metu tokių yra 13), naudodamos šias klimato stotis, matuoja tokius parametrus kaip oro temperatūra, santykinė drėgmė, krituliai, vėjo kryptis ir greitis. Kai kurios turi papildomus komponentus, leidžiančius matuoti spinduliuotę, Žemės paviršiaus temperatūrą, dirvožemio temperatūrą. Šie duomenys analizuojami pamokų arba būrelių metu.

Apart duomenų apie klimatą rinkimo ir analizavimo, projekto veiklos apima: kasmetinę kelių dienų stovyklą, kurioje dalyvauja mokytojai ir moksleiviai; 3-4 nuotolinius susitikimus tarp tinklo mokytojų („Climate talks“); metinę užduotį visoms dalyvaujančioms mokykloms. Pavyzdžiui, šiemet mokykloms skirta užduotis – kas kelias savaites paimti dirvožemio pavyzdžius, analizuoti vandens kiekį juose bei lyginti su klimato stoties duomenimis (kokia tuo metu buvo temperatūra, kritulių kiekis ir pan.). Tokiu būdu, moksleiviai geriau supranta, kaip dirvožemio būklė keičiasi nuo aplinkos veiksnių.

Bendrai šis projektas leidžia moksleiviams geriau suprasti regioninius klimato pokyčius ir susipažinti su mokslinio darbo ypatumais. Jis taip pat skatina bendradarbiavimą su kitomis šalies mokyklomis bei vietos veikėjais. Pavyzdžiui, vienos iš vietovių ugniagesių stotis gaisrų atveju pasitelkia mokykloje veikiančios klimato stoties fiksuojamą informaciją apie vėjo stiprumą ir kryptis. Visų tokių stočių duomenys laisvai prieinami visuomenei internete, adresu https://klima.rgeo.de/.

Projektui buvo atrinktos tos mokyklos, kurios yra pakankamai atvirose, lygiose vietose. Institutas suteikė įrangą ir instrukcijas, kaip įrengti šias stotis, ir iki šiol rūpinasi duomenų perdavimu, mokymais. Projektas dalinai finansuotas „Dm-drogerie markt“ parduotuvių tinklo, dalį lėšų turėjo rasti pačios mokyklos. Ilgajame laikotarpyje numatoma plėsti klimato stočių tinklą, įtraukiant daugiau šalių, kad būtų dengiamos skirtingos klimato zonos.

Šis institutas taip pat yra sukūręs edukacinę mobiliąją programėlę „Klim:ReAction“, kuri padeda moksleiviams geriau suprasti, kaip klimato kaita keičia vietinį kraštovaizdį; žaidimą „Klim:S 21“, kuriame žaidėjas atlieka mero rolę ir turi suderinti skirtingų visuomenės grupių interesus (prieinamas tik vokiečių k.); taip pat virtualią geografijos laboratoriją „Geco-Lab“. Ši programa pirmiausia orientuota į laboratorijų ar atitinkamos įrangos neturinčias mokyklas. Mokiniai gali atlikti ilgalaikius eksperimentus atitinkančias simuliacijas, parodančias, pavyzdžiui, kaip skiriasi augalų augimas nuo skirtingo CO2 lygmens aplinkoje.

Tarptautiniai projektai

Prasidėjus karui Ukrainoje, Vokietijos nacionalinė UNESCO komisija, kartu su šalies tinklo mokyklomis, pradėjo projektą „Recreation project for ASPnet Schools from Ukraine“. Rengiamos 2-3 savaičių programos-stovyklos moksleiviams ir mokytojams iš Ukrainos UNESCO ASPnet mokyklų, taip jiems suteikiant galimybes kurį laiką pabūti šalyje, kurioje nevyksta karas, bei susipažinti su kitos šalies moksleiviais. Nuo 2022-ųjų šiame projekte sudalyvavo 45-ios ukrainiečių grupės su daugiau nei 700 moksleivių. Jį finansuoja Vokietijos federalinė užsienio reikalų ministerija.

Kitas projektas – „Young Climate Action for World Heritage“ – apjungia 5 šalių moksleivius, kurie nagrinėja, kaip klimato kaita veikia pasaulio paveldo vietoves. Veikla pagrįsta ilgalaikiu bendradarbiavimu su UNESCO vietovių valdytojais. Plačiau apie šį projektą – brošiūroje (anglų k.).

Kitų šalių gerosios praktikos

UNESCO 2025 metais išleido praktinį vadovą „UNESCO sites as partners for Education for Sustainable Development“ (2025). Šiuo leidiniu siekta suteikti idėjų ir įkvėpimo UNESCO vietovių valdytojams ir mokykloms dėl tarpusavio bendradarbiavimo galimybių ir praktinio mokymosi veiklų. Jame orientuojamasi į 4 skirtingus UNESCO vietovių tipus – pasaulio paveldo vietoves, biosferos rezervatus, geoparkus bei vandens muziejus (pastaruosius jungia UNESCO tarptautinė hidrologijos programa). Leidinyje pateikiamos dešimtys įgyvendinamų iniciatyvų iš viso pasaulio, suskirstytų pagal veiklų pobūdį (patirtinės, tyriminės, gamtos išsaugojimo, kultūrinės veiklos ir kt.).

Skatinama, kad UNESCO vietovės veiktų kaip mokymosi centrai, teikiantys mokslinį ir aplinkosauginį švietimą, ugdančiu darnias ir atsparias, ryšį su aplinka turinčias visuomenes. Šiame vadove pateikti pavyzdžiai išryškina jų potencialą.

Informaciją parengė švietimo programų vadovė D. Stabrauskaitė.

Visos tekste pateiktos iliustracijos priklauso Vokietijos nacionalinei UNESCO komisijai ir dr. Simone Fischer (Heidelbergo pedagoginiam universitetui).