Skelbiamos „Moterims moksle“ 2026 metų laureatės

Trijų Baltijos valstybių mokslų akademijų ir nacionalinių UNESCO komisijų surengto konkurso „Moterims moksle“ 2026 metų laureatėmis Lietuvoje tapo mokslininkės: Dr. Judita Škulteckė, Dr. Jurgita Rimkevičienė, dokt. Aistė Pupiūtė.

Kiekvienai jų atiteko 7 000 eurų stipendija už pasiekimus atliekamuose tyrimuose ir gretutinėje veikloje bei siekiant paskatinti jų karjerą moksle.

Jau trečius metus vykstantis Baltijos šalių stipendijų konkursas „Moterims moksle – viena iš priemonių atliepianti į pasaulinį UNESCO raginimą skatinti lyčių lygybę moksle. Stipendijų devynioms Baltijos šalių mokslininkėms teikėjos – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Estijos Respublikos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija ir Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

Mokslininkių apdovanojimo ceremonija vyks Spalio 1 d. (ketvirtadienį), nuo 13 val. Estijos mokslų akademijoje Taline. Laureates sveikins Estijos, Latvijos ir Lietuvos mokslų akademijų vadovai, švietimo ir mokslo politikos atstovai bei nacionalinių UNESCO komisijų generalinės sekretorės. Tiesioginė transliacija akademijos interneto svetainėje.

Kiekvienoje šalyje skiriamos trys stipendijos. Dvi iš jų – doktorantei ir mokslo daktarei, dirbančioms gamtos, inžinerijos ir technologijų, medicinos ir sveikatos arba žemės ūkio ir veterinarijos mokslų srityse. Trečioji stipendija skiriama socialinių arba humanitarinių mokslų srities mokslo daktarei.

Estijos mokslų akademijos prezidentas Martas Sarma (Mart Saarma) pažymėjo, kad nors laikui bėgant moterų galimybės mokslo srityje gerokai pagerėjo, nelygybė neišnyko:

M. Sarma pabrėžė, kad nors daugelis moterų pradeda mokslininkės karjerą, jos ją nutraukia dažniau nei vyrai. „Būtent todėl stipendijų programa „Moterys moksle“ yra ypač svarbi: ji remia moterų mokslininkių karjerą ir didina jų matomumą.“

Plačiau apie laureates iš Lietuvos:

Dr. Juditos Škulteckės tyrimų rezultatai prisideda prie kelių infrastruktūros tvarumo didinimo Lietuvoje ir Europoje. Per savo mokslinę karjerą ji kartu su Kelių tyrimo instituto mokslininkais įgyvendino daugiau kaip 30 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, iš kurių 11-kai vadovavo pati, taip pat dalyvavo įgyvendinant 10 aukšto lygio projektų, finansuotų Lietuvos mokslo tarybos ir (arba) Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, bei 3 tarptautiniuose projektuose. Įgyvendinti darbai ir projektai apima tiek fundamentinius, tiek taikomuosius mokslinius tyrimus, orientuotus į bituminių rišiklių funkcionavimą, asfalto dangų ilgaamžiškumą ir tvarių kelių infrastruktūros sprendimų kūrimą.

Dar doktorantūros studijų metu ji trejus metus iš eilės buvo apdovanota Lietuvos mokslo tarybos doktoranto stipendija. Yra tapusi Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laureate. Net trys jos moksliniai straipsniai pripažinti geriausiais VILNIUS TECH moksliniais straipsniais statybos inžinerijos ir aplinkos inžinerijos kryptyse. Bene reikšmingiausias jos akademinis įvertinimas – 2025 m. Lietuvos mokslo premija technologijos mokslų srityje už darbų ciklą „Integruotos, tvarios konstrukcijos ir medžiagų sprendimai patvariems keliams“, parengtą kartu su bendraautoriais.

Dr. Jurgita Rimkevičienė 2016 m. apgynė daktaro disertaciją Australijos Grifito universitete, Australijos savižudybių tyrimų institute. Reguliariai dalyvauja LR sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės rengiamose darbo grupėse savižudybių prevencijos klausimais. Šiuo metu vykdo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Asmens santykio su bendruomene savižudybės procese analizė: kur slypi prevencijos galimybės?“.

Lietuvos situacija išskirtinė tuo, kad skirtingi rajonai skirtingu metu ir skirtingu intensyvumu ėmėsi savižudybių prevencijos priemonių. Taip pat juose stebimi ryškūs tiek savižudybių rodiklių, tiek socioekonominių rodiklių skirtumai. Tai sudaro prielaidas tyrimo klausimui dėl skirtingo stiprumo sąsajų tarp šių priemonių ir savižudybių rodiklių analizuoti. Tokia analizė leistų įvertinti, kurioms iš priemonių reikėtų teikti pirmenybę, siekiant didžiausio poveikio savižudybių rodikliams atskiruose regionuose, ir leistų efektyviau naudoti savižudybių prevencijai skiriamas lėšas. Be to, tai prisidėtų prie mokslinių žinių apie atskirų savižudybių prevencijos priemonių sąsajas su savižudybių rodikliais.

Laureatės magistro darbas apdovanotas „Geriausio magistro darbo Lietuvoje“ konkurse, organizuotame Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos.

Dokt. Aistė Pupiūtė dirba kuriant pažangias medicinos priemones, skirtas ląstelių kultivacijai ir in vitro modeliavimui. Vykdomi tyrimai orientuoti į praktinį pritaikomumą ir inovacijų diegimą gyvybės mokslų srityje. Plaučių vėžys yra viena dažniausių ir didžiausią mirtingumą lemiančių onkologinių ligų pasaulyje. Pastaraisiais metais tobulėjant gydymo metodams, terapinį atsaką vis dar dažnai riboja naviko heterogeniškumas, stromos barjeras ir nevienodas vaistinių medžiagų prasiskverbimas. Šiuos procesus lemia ne tik navikinės ląstelės, bet ir jas supanti mikroaplinka, įskaitant tarpląstelinę matricą ir stromos komponentus. Todėl būtina kurti pažangesnius modelius, leidžiančius tirti šių veiksnių įtaką naviko elgsenai.

Už išskirtinius akademinius pasiekimus ir aktyvų įsitraukimą į chemijos ir biomedicinos mokslų plėtrą ji pelnė 2024 metų Lietuvos mokslų akademijos Teodoro Grotuso vardo stipendiją ir Lietuvos mokslo tarybos 2024 metų premiją už akademinius pasiekimus. Laureatė yra viena iš startuolio „Bious Labs“ įkūrėjų.