Kadenciją pradeda naujasis Nacionalinis UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ komitetas

Su džiaugsmu pranešame, kad išrinktas naujos, 2026–2029 m. kadencijos, Nacionalinis UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ (Man and Biosphere; MAB) komitetas. Ši tarptautinė UNESCO iniciatyva yra mokslu grįsta platforma, jungianti biologinės įvairovės apsaugą, klimato kaitos švelninimą ir darnią vietos bendruomenių plėtrą. Biosferos rezervatai, kuriuos globoja MAB programa, veikia kaip gyvosios laboratorijos, kuriose tvarumas kuriamas realiame gyvenime, bendradarbiaujant mokslui, savivaldai ir vietos žmonėms.

Ši kadencija išskirtinė tuo, kad prie gamtos mokslų ekspertų pirmą kartą jungiasi ir socialinių bei humanitarinių mokslų atstovai – filosofai, sociologai ir kiti tyrėjai. Toks tarpdisciplinis požiūris atspindi UNESCO siekį aplinkosaugą suprasti kaip platesnę visuomenės mąstymo ir kultūros kaitos paradigmą. Biosferos rezervatai yra daugiau nei saugomos teritorijos – tai bendruomenės, kuriose ugdomas sąmoningumas, atsakomybė už gamtą ir bendradarbiavimo kultūra.

Nuo 2011 m. UNESCO biosferos rezervato statusą Lietuvoje turi tik Žuvintas, tačiau ir kitos gamtos bei kultūros paveldu turtingos vietovės turi didelį potencialą siekti šio įvertinimo. Ypač ten, kur stipri vietos bendruomenių valia, kūrybiškumas ir noras tvariai gyventi klestinčioje gamtinėje aplinkoje. UNESCO biosferos vietovių esmė slypi ne vien išskirtinėje gamtinėje vertėje, bet žmonių santykyje su savo aplinka – gebėjime ją saugoti, ja rūpintis ir didžiuotis.

Ką veikia Nacionalinis komitetas:

• koordinuoja MAB programos įgyvendinimą Lietuvoje ir užtikrina šalies dalyvavimą tarptautiniame tinkle;
• vertina naujų teritorijų galimybes tapti biosferos rezervatais, dalyvauja rengiant paraiškas ir teikia rekomendacijas atsakingoms institucijoms;
• konsultuoja jau veikiančias MAB teritorijas valdymo, komunikacijos, švietimo ir plėtros klausimais, siekdamas išryškinti šio statuso naudą vietos gyventojams ir valstybei
• kuria erdvę dalintis idėjomis, patirtimis ir iniciatyvomis, padedančiomis spręsti klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir bendruomenių atsparumo iššūkius. Ypatingas dėmesys skiriamas švietimui, sąmoningumo didinimui, jaunimo įsitraukimui ir mokslo tyrimų praktiniam pritaikymui.

Komiteto nariai (2026-2029 m. kadencijai):

1. Prof. Gediminas Brazaitis, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesorius, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys
2. Prof. Darius Daunys, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto profesorius
3. Dr. Mantas Davidavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros profesorius
4. Dr. Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė, geografė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkė
5. Prof. Zita Gasiūnaitė, biologė, ornitologė, Klaipėdos universiteto Pajūrio tyrimų instituto direktorė.
6. Ramūnas Lydis, Žemaitijos nacionalinio parko direktorius
7. Dr. Ieva Misiūnė, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto docentė
8. Žymantas Morkvėnas, VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ direktorius
9. Albertas Stanislovaitis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos viršininkas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys
10. Prof. Audronė Telešienė, Kauno technologijų universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė
11. Liliana Bugailiškytė-Lideikienė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato mokslo programų vadovė