„Kaip išlaikyti šaltą protą, kai „viskas dega“? Nuotolinis paskaitų ciklas žiniasklaidos darbuotojams

Tai – nuotolinių paskaitų ciklas, skirtas žiniasklaidos sektoriaus darbuotojams: žurnalistams, redaktoriams, žurnalistikos studentams ir kitiems žiniasklaidos lauko darbuotojams. Šių paskaitų dalyviai išmoks geriau atpažinti savo emocinius signalus, sužinos apie savireguliacijos būdus, įgis įgūdžių balansuoti asmeninį ir dalykinį gyvenimą. Išklausę paskaitų ciklą mokės geriau pasirūpinti savimi ir kitais bei turės daugiau žinių apie tai, kas su jais gali vykti kintančiomis ir dinamiškomis šiuolaikinio pasaulio sąlygomis. 

Susitikimai vyks tris popietes – spalio 21, lapkričio 4 ir 18 dienomis, 15.30 val. Susitikimų trukmė – 1 val. Kviečiame dalyvauti visuose trijuose ciklo susitikimuose (apačioje pristatomos susitikimų temos ir potemės).

Registracija >> https://forms.gle/zVLTSP1VCfmkoMaQ7  

Žurnalistai ir kiti žiniasklaidos profesionalai kasdien dirba informacinės krizės fronto linijoje. Tyrimai rodo, kad jų nerimo, perdegimo ir potrauminio streso rizika prilygsta kitoms aukštos rizikos profesijoms, tokioms kaip: pagalbos tarnybų darbuotojų, sveikatos priežiūros specialistų, socialinių darbuotojų, krizių valdymo specialistų. Nuolatinis darbas su trauminiu turiniu gali paveikti net ir labai patyrusius profesionalus. Todėl psichologinis atsparumas šiandien tampa ne papildomu įgūdžiu, o profesine būtinybe. 

Tarptautinių tyrimų duomenimis (UNESCO, Dart Center for Journalism and Trauma, Europos žurnalistų tyrimas):

• apie 30 % žurnalistų patiria vidutinio ar aukšto lygio nerimo simptomus;

• 14–16 % demonstruoja PTSD (potrauminio streso sutrikimo) simptomus, viršijančius klinikinę rizikos ribą;

• maždaug 1 iš 8–10 žurnalistų patiria reikšmingus depresijos simptomus;

• daugiau nei 80 % žurnalistų bent kartą darbe buvo susidūrę su trauminiu įvykiu;

• Pastarųjų metų tarptautinėse apklausose apie 50 % žurnalistų nurodė, kad dėl išsekimo ar perdegimo svarstė palikti profesiją;

• daugiau nei pusė žurnalistų reguliariai patiria darbo sukeltą stresą, o didžioji dauguma teigia, kad darbo krūvis neigiamai veikia asmeninį gyvenimą.

• Daugiau nei 60 % žurnalistų nurodo, kad grasinimai, įžeidimai ar viešos atakos neigiamai paveikė jų psichologinę savijautą.

Atsižvelgdami į nerimą keliančias statistikos tendencijas ir suprasdami, kokį reikšmingą ir reikalingą darbą dirba žiniasklaidos atstovai, sukūrėme būtent žurnalistams skirtą paskaitų ciklą, padėsiantį laiku atpažinti nerimo ir perdegimo simptomus bei veiksmingai su tuo tvarkytis. 

Susitikimus ves psichologė, psichoterapeutė, lektorė Jūratė Činčikaitė. Renginio metu bus galima užduoti klausimus, diskutuoti, tad kiekvieno susitikimo temų laukas gali kisti, platėti, atsižvelgiant į auditorijos poreikius. Susitikimai nebus įrašomi.

Renginio organizatoriai: Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Siena – nepriklausomos žurnalistikos centras, Krizių įveikimo centras.

***

Paskaitų temos ir potemės

I paskaita | Kasdieninis stresas. Ką su juo daryti?

• Ilgalaikio ar/ir neįveikto streso pasekmės emocinei ir fizinei sveikatai. 
• Emocinių sunkumų profilaktika. Kas padeda atgauti emocinę pusiausvyrą? 
• Efektyvaus poilsio ir darbo režimas stiprinant emocinę sveikatą.
• Kasdieninio streso įveikimo būdai ir technikos.

II paskaita | Krizinis stresas. Kaip „išlipti sausam“?

• Kas yra krizė? Kas vyksta psichologinės krizės metu?
• Pagalba sau krizės metu. 
• Netektys ir kitos pasekmės.
• Pagalba kitam krizės metu. Emocinė parama – ar teikti ir kaip ją teikti.

III paskaita | Perdegimas. Kaip dirbti efektyviai ir neiššvaistyti savęs?

• Trukdantys ir padedantys įsitikinimai apie darbą. Efektyvi saviorganizacija.
• SOS – perdegimo sindromas!
• Mano poreikiai ir kitų poreikiai. Ką pasirinkti?
• Perfekcionizmas, atidėliojimas ir kitos kliūtys