Ko sieksime UNESCO pasaulio paveldo metais Lietuvoje?

Pasidalinkite:

Kovo 18 d. Lietuvos
nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje kviečiame iškilmingai paminėti UNESCO pasaulio paveldo metų Lietuvoje
atidarymą, kuris pradės visus metus truksiančių metų minėjimo programos
renginių ciklą. UNESCO pasaulio
paveldo Lietuvoje metų minėjimo tikslas − pabrėžti į UNESCO Pasaulio paveldo
sąrašą įrašytų kultūros vertybių – Vilniaus istorinio centro, Kuršių nerijos, Kernavės
archeologinės vietovės, Struvės
geodezinio lanko reikšmę mūsų valstybei, didinti jų pažinimą, visuomenės
supratimą apie šių vietovių išskirtinę visuotinę vertę, išsaugojimo ateities
kartoms ir teisinės apsaugos svarbą.

UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimas
siejamas su svarbiomis jubiliejinėmis datomis. 2019 m. Vilniaus istorinis
centras minėjo 25 metų, Kernavės archeologinė vietovė – 15 metų, šiais metais Kuršių
nerija mini 20 metų o Struvės geodezinis lankas – 15 metų įrašymo į UNESCO
Pasaulio paveldo sąrašą sukaktis.

Pasaulio paveldo sąrašą sudaro visai žmonijai
reikšmingos ir išskirtinę visuotinę vertę turinčios kultūros ir gamtos paveldo
vertybės, kurių šiuo metu yra 1121, esančios 167 valstybių narių teritorijose. Kiekvienai
valstybei yra didelė garbė ir atsakomybė savo šalyje turėti į UNESCO Pasaulio
paveldo sąrašą įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių, kurios
liudija išskirtinę žmonijos kultūrinę ir istorinę patirtį, svarbią jos raidą,
yra tapatybės dalis. Galime pasidžiaugti, kad lyginant su kitomis Baltijos šalimis,
turime daugiausia paveldo vertybių, įrašytų į tarptautinius UNESCO sąrašus.

„Valstybinė kultūros paveldo komisija, inicijuodama
UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metų paskelbimą, siekė atkreipti visos
pilietinės visuomenės dėmesį į itin komplikuotą, bet didžiulį potencialą
turintį kultūros paveldo lauką, ir ypatingai į vertybes, kurios priklauso
pasaulio paveldo elitui. Šių metų planuojamų renginių pagrindinis akcentas –
pasaulio paveldo pažinimas, dialogas tarp suinteresuotųjų pusių, jaunimo
įtrauktis ir bendras sąmoningumo apie paveldo dėmenį ugdymas”, – teigia
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pavaduotoja Andrijana
Filinaitė.

Svarbiausi
šių metų renginiai

UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų programoje
numatyti renginiai orientuoti į didesnį Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo
apsaugos konvencijos, visų pasaulio paveldo vertybių pažinimą ir jų verčių
supratimą, Lietuvos pasaulio paveldo vertybių sklaidą, visuomenės, ypač
jaunimo, sąmoningumo ugdymą per įtraukaus dalyvavimo procesus.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos
sekretoriatas, bendradarbiaudamas su Vilniaus dailės akademija ir UAB
„Ekspobalta“, rengia parodą „Lietuvos vertybės UNESCO sąrašuose ir registruose“
su edukacine programa jaunimui ir moksleiviams, kurią dalinai finansuoja
Lietuvos kultūros taryba. Parodos lankytojai susipažins su visomis Lietuvos
vertybėmis, siejamomis su UNESCO vardu, parodą lydės mobili aplikacija. Paroda
kovo – spalio mėnesiais bus eksponuojama Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos
galerijoje Vilniuje, Šv. Jono g. 11.

UNESCO skatina plėtoti ir stiprinti integralų
požiūrį, horizontalią kultūros paveldo sąveiką su kitomis sritimis –
nematerialiuoju kultūros paveldu, šiandienine kultūra ir jos raiškos įvairove,
švietimu ir mokslu, informacinėmis technologijomis ir kt. Nemažiau atsakingai
UNESCO pabrėžia kultūros paveldo indėlį, įgyvendinant Jungtinių Tautų Darnaus
vystymosi darbotvarkę 2030. Šiems tikslams ir iššūkiams aptarti Valstybinė
kultūros paveldo komisija, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, rengia
visuomenei skirtą seminarų-kūrybinių dirbtuvių ciklą, kurį dalinai finansuoja
Lietuvos kultūros taryba. Šiais metais ypatingas dėmesys bus skirtas kultūros paveldo
ir inovacijų, švietimo bei turizmo sričių integralumo ir pasaulio paveldo
valdymo klausimams. Renginiuose dalyvaus specialistai iš užsienio šalių.

Įgyvendinant UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų
programą bus pristatyti svarbiausi moksliniai tyrimai, naujausi duomenys, dalinantis
darbine bei praktine patirtimi su užsienio specialistais.

Siekiant šių tikslų, Kuršių nerijos nacionalinio
parko direkcija numato organizuoti tarptautinę konferenciją „Bendras paveldas –
bendros žinios: kultūrinis Kuršių nerijos kraštovaizdis praeityje ir dabar“,
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija planuoja surengti seminarą
„Pastarųjų metų archeologiniai tyrinėjimai ir atradimai UNESCO pasaulio paveldo
objekte – Kernavės archeologinėje vietovėje“, Lietuvos restauratorių sąjunga organizuos
jubiliejinį renginį „30 metų restauratorių profesinė veikla UNESCO kultūros
paveldo objektuose“ (konferencija ir pažintinės mokomosios dirbtuvės
restauravimo centruose). Šiais renginiais bus siekiama telkti mokslinę, profesinę
bendruomenę ir skatinti ją aktyviau įsitraukti į išsaugojimo procesus,
diskutuoti reikšmingomis pasaulio paveldo temomis, aktualizuoti mokslinį šios
temos diskursą.

Programoje taip pat numatytos projektinės iniciatyvos,
susijusios su kol kas mažiausiai žinoma Lietuvos pasaulio paveldo vertybe –
Struvės geodeziniu lanku, kertančiu 10-ties valstybių sienas. Tai geodezijos ir
kartografijos istorijai reikšmingas objektas, turintis didelę mokslinę svarbą,
kuri nepelnytai pamiršta.

Numatytas leidinio „Struvės geodezinio lanko
turistinis maršrutas“ (lietuvių, rusų, anglų ir lenkų kalbomis) ir turistinio
maršruto – pažintinio tako po Struvės geodezinio lanko punktus parengimas,
stiprinant sąveiką tarp kultūros paveldo, turizmo infrastruktūros ir švietimo
sistemos. Vilniaus rajono ir Rokiškio rajono savivaldybės įvairiomis veiklomis
taip pat planuoja aktualizuoti savivaldybių teritorijose esančius Struvės geodezinio
lanko punktus. Tikimasi, kad dėmesį Struvės geodeziniam lankui skirs ir Žemės
ūkio ministerijos bei VGTU specialistai.

Tikimasi
didesnio valstybės dėmesio ir nuoseklios politikos

Kaip minėta, UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų
minėjimas siejamas su svarbiomis jubiliejinėmis datomis. Skaičiuojame jau
ketvirtį amžiaus, kuomet įtaigios Lietuvos valstybės diplomatijos ir
tarptautinio bendradarbiavimo dėka, į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo
įrašyta pirmoji Lietuvos vertybė. Šiuo metu rengiama dar viena, jau penktoji –
Kauno modernizmo architektūros nominacinė paraiška UNESCO Pasaulio paveldo
sąrašui.

Minimų metų proga kultūros paveldo bendruomenė ir
aktyvi visuomenė tikisi didesnio valstybės dėmesio ir nuoseklios politikos,
siekiant aktyviau įgyvendinti Pasaulio kultūros ir
gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatas. Džiaugiantis neabejotinai
dideliais pasiekimais, vis dėlto, reikia pripažinti, kad per šį ketvirtį
amžiaus Lietuvos paveldosaugoje pasiekti ne visi Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo
apsaugos konvencijoje keliami tikslai, ypač nepakankamas pasaulio paveldo
klausimus reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų suderinamumas, trūksta
ilgalaikės strategijos pasaulio paveldo vertybių išsaugojimo klausimais,
atsakingų institucijų aktyvumo ir tinkamo funkcijų paskirstymo, pastebėtina
vieningo požiūrio stoka ir menkos visuomenės įtraukimo į pasaulio paveldo
vertybių išsaugojimo procesus galimybės. Visa tai turėtų būti sprendžiama
atsakingo dialogo būdu.

Naujas
požiūris į paveldą – sėkmingos vadybos įrankis

Lietuva, 1991 m. rudenį tapusi UNESCO organizacijos nare,
įsipareigojo vykdyti bendrą tarptautinę politiką, o tapdama UNESCO konvencijų
nare – perkelti šių tarptautinių dokumentų nuostatas į nacionalinę teisę.

Šiandien pasaulis susiduria su globaliomis
problemomis – klimato kaita, sparčia urbanizacija, aplinkos tarša ir kt.
Lietuva nėra išimtis. Todėl turime reflektuoti ir nauju požiūriu žvelgti į
kultūros paveldui ir jo išsaugojimui keliamus integralumo ir darnumo, tausaus
naudojimo siekius, socialinę, kultūrinę ir ekonominę pusiausvyrą, ypatingą
dėmesį skiriant kultūros paveldo išsaugojimo ir plėtros prioritetų suderinimui
urbanizuotose teritorijose arba, pavyzdžiui, Kuršių nerijoje, kuri yra itin
jautri ir pažeidžiama dėl aktyvios žmogaus veiklos.

Siekiant atsakingai suvaldyti šiuos procesus, Pasaulio
kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija ir ją lydintys dokumentai
pateikia atsakymus, t. y. kiekviena pasaulio paveldo vertybė privalo turėti
valdymo planą ir palankią teisinę bei administracinę sistemą, padedančią
suvaldyti minėtus procesus bei iššūkius. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje
(Renginių
erdvėje, 305 kab., III a.), kovo 18 d., prieš UNESCO pasaulio paveldo
metų atidarymo renginį, turėsime išskirtinę progą išgirsti UNESCO pasaulio
paveldo ekspertės profesorės Yonca Erkan viešą paskaitą „Ko reikėtų tikėtis iš
valdymo plano?“, kurioje bus kalbama apie UNESCO pasaulio paveldo objektų valdymo
planų svarbą ir poreikį, atitinkamas strategijas, metodus ir efektyvius
įgyvendinimo būdus.

Visuomenė
– itin svarbus proceso dalyvis

Vienas iš aktualiausių UNESCO pasaulio paveldo metų
uždavinių – didesnė sklaida ir komunikacija apie pasaulio paveldo vertybes,
Pasaulio paveldo konvenciją ir jos svarbą. Visuomenėje vis dar trūksta
informacijos apie Lietuvos vertybių tarptautinę, globalią vertę, išsaugojimo
svarbą ne tik mums, bet ir visai žmonijai. Todėl programoje numatytos
prasmingos šviečiamojo pobūdžio, edukacinės veiklos, kurias planuoja
įgyvendinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Nacionalinė švietimo
agentūra.

Tikimasi, kad UNESCO pasaulio paveldo metų Lietuvoje paskelbimas ir veiklos paskatins paveldo ir vietos bendruomenes aktyviau dalyvauti paveldo valdymo procesuose. Pasaulinė praktika rodo, kad pasaulio paveldo vietovių efektyvų valdymą ir jų verčių išsaugojimą ypač lemia vietos žmonių dalyvavimas apsaugos ir valdymo procesuose, dalinimasis bendra atsakomybe, nes materialusis ir nematerialusis kultūros paveldas yra nepaprastai glaudžiai susijęs su vietos gyventojų kultūriniu identitetu, jų gyvenimo būdu, tradicijomis ir pan. Todėl paveldo išsaugojimas nėra vien teisinis reglamentavimas – tai moralinis įsipareigojimas dabarties ir ateities kartoms.

UNESCO pasaulio paveldo metų Lietuvoje atidarymo renginio programa

Kontaktai:

Renata
Vaičekonytė – Kepežinskienė

Lietuvos
nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas

Šv.
Jono g. 11, 01123 Vilnius

Tel.
+370 5 210 7340

El.
p. renata.kepezinskiene@unesco.lt; asta.juneviciene@unesco.lt;

www.unesco.lt

www.facebook.com/UNESCO.LT

Justina
Ūsonytė

Valstybinės kultūros paveldo
komisijos administracija

Rūdninkų g. 13, 01135 Vilnius
Tel. +370 5 266 3279
El. p. justina.usonyte@vkpk.lt