Lietuvos delegacijos surengtame renginyje – dėmesys grėsmių valdymui ir atsparumui

Lietuvos delegacija tęsia darbus Pasaulio paveldo komiteto 48-ojoje sesijoje. Liepos 23 d. Lietuva organizavo paraštinį renginį „Nuo rizikos prie atsparumo: pasaulio paveldas kintančiame pasaulyje“, skirtą rizikos valdymui pasaulio paveldo srityje. 

Susirinkusius svečius ir dalyvius pasveikino Lietuvos atstovybės prie UNESCO ambasadorė Jolanta Balčiūnienė, kuri pabrėžė Lietuvos įdirbį ir prioritetus UNESCO pasaulio paveldo veikloje. Renginyje pristatytas Lietuvos siekis kandidatuoti į Pasaulio paveldo komitetą 2027-2031 m.

Susirinkusius pasveikino Pasaulio paveldo centro direktorius Lazare Eloundou Assomo, kuris sveikino Lietuvą su šio renginio iniciatyva. Anot jo, turime kalbėti ne tik apie praeities išsaugojimą, bet sudaryti sąlygas ateičiai, perduodant paveldą ateities kartoms. Eloundou Assomo minėjo aplankęs daug vietovių, kurioms kyla įvairios grėsmės ir kurios kovoja su pasekmėmis, tačiau pabrėžė, kad turime stiprinti gebėjimus prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio. Už šių uždavinių įgyvendinimą yra atsakingos ne tik bendruomenės, bet pirmiausia paveldo institucijos. 

Renginio moderatorė Vilniaus universiteto profesorė Marija Drėmaitė kartu su UNESCO valstybių narių atstovais, tarptautinių organizacijų ir nacionaliniais ekspertais kėlė klausimus apie pasaulio paveldo vietoves, susiduriančias su persidengiančiomis grėsmėmis – ginkluotais konfliktais, stichinėmis nelaimėmis, klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu, pertekliniu turizmu ir urbanizacijos spaudimu. Nors UNESCO yra sukūrusi išsamią metodinę bazę, teikia techninę pagalbą ir stiprina specialistų gebėjimus, praktikoje daugelio paveldo objektų valdymas vis dar dažniau grindžiamas reagavimu į krizes, o ne jų prevencija.

Renginyje buvo diskutuojama apie regioninį požiūrį ir institucines priemones, vertinant kaip valstybės ir Pasaulio paveldo vietovių valdytojai kuria valdymo sistemas, stiprina institucinius gebėjimus ir partnerystes, kurios leistų veiksmingai valdyti visą rizikos ciklą – nuo prevencijos ir pasirengimo iki reagavimo į ekstremalias situacijas, atkūrimo. Diskutuota, ko tarptautiniu lygmeniu vis dar nemažai ko trūksta, kad atsparumo stiprinimas taptų iš tiesų veiksmingas. 

Pasaulio paveldo nacionalinis koordinatorius ir ekspertas iš Kenijos Hosea Wanderi minėjo, kad Kenija susiduria su plataus masto problemomis, susijusiomis su klimato kaita, tačiau pabrėžė, kad didelis dėmesys skiriamas akademinėms ir tradicinėms žinioms, jų perdavimui jaunajai kartai. ICCROM Pasaulio paveldo lyderystės programos atstovė dr. Maya Ishizawa Escudero pristatė naujausias ICCROM metodines priemones, skirtas grėsmėms valdyti bei stiprinti prisitaikymo gebėjimus. Diskusijos dalyvė pabrėžė, kad rizikų valdymas priklauso nuo sistemingo monitoringo, pažeidžiamumo ir rizikos faktorių vertinimo bei numatytų prevencinių priemonių. Visas šis grėsmių valdymo ciklas turi būti integruotas į nacionalinius planavimo ir strateginius dokumentus. 

Apie tai buvo kalbama antroje renginio dalyje, kurioje pristatyta nacionalinė Lietuvos pažanga, susiduriant su grėsmių valdymu pasaulio paveldo vietovėse. Kaip moksliniai tyrimai, stebėsenos sistemos, skaitmeninis dokumentavimas, tradicinės žinios ir vietos bendruomenių patirtis gali būti veiksmingai sujungti, siekiant geriau pasirengti galimoms grėsmėms, prisitaikyti prie klimato kaitos ir užtikrinti paveldo atkūrimą po nelaimių, kartu išsaugant objekto autentiškumą, vientisumą ir išskirtinę visuotinę vertę?

Lietuvos kultūros ministerijos kultūros paveldo politikos grupės patarėja, nacionalinis koordinatorius Pasaulio paveldui Sigita Bugenienė pabrėžė, kad Lietuva stiprina Pasaulio paveldo vietovių apsaugą, rizikos valdymo principus integruodama į nacionalinę teisinę ir valdymo sistemą. Svarbiausia priemonė – Pasaulio paveldo vietovių valdymo planų ir poveikio paveldui vertinimo (HIA) reikalavimų įtvirtinimas nacionaliniuose teisės aktuose. Tai padeda užtikrinti nuoseklų institucijų bendradarbiavimą, efektyvesnį sprendimų įgyvendinimą ir finansavimo planavimą.

Valdymo planuose numatomos rizikos valdymo priemonės ir poveikio paveldui vertinimo kriterijai leidžia iš anksto įvertinti klimato kaitos, urbanistinės plėtros, stichinių nelaimių bei kitų grėsmių poveikį Pasaulio paveldo vietovėms. Taip pat didelis dėmesys skiriamas aiškiam išskirtinės visuotinės vertės, vertingųjų savybių (atributų) išaiškinimui ir apsibrėžimui, kad būtų užtikrintas šių vietovių autentiškumo, vientisumo ir svarbiausių vertingųjų savybių išsaugojimas ilgalaikėje perspektyvoje.

Pabaigoje Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė pristatė gerąsias praktikas įtraukiant bendruomenę į paveldo išsaugojimo veiklas ir tokiu būdu stiprinant jų gebėjimus veikti paveldo apsaugos labui. Ji pasidalijo, kaip integruotas rizikų valdymas Lietuvoje padeda stiprinti UNESCO Pasaulio paveldo vietovių atsparumą – nuo klimato kaitos prisitaikymo ir kopų apsaugos iki savanorystės, invazinių rūšių valdymo.

Renginį apibendrinusi prof. M. Drėmaitė pabrėžė, kad „atsparumas – tai ne vien gebėjimas atsigauti po krizių; jis yra gero, integruoto valdymo ir ilgalaikių investicijų, vykdomų dar prieš krizėms kylant, rezultatas”.

Šis paraštinis renginys – Lietuvos kandidatavimo į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą 2027–2031 m. veiksmų dalis, siekiant pristatyti Lietuvos prioritetus pasaulio paveldo apsaugos srityje, stiprinti šalies matomumą UNESCO bendruomenėje ir sudaryti galimybes nacionaliniams ekspertams bei tarptautiniams partneriams keistis patirtimi, parodyti Lietuvos globalaus bendradarbiavimo galimybes.

Renginį organizavo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos nuolatine atstovybe prie UNESCO ir Kultūros ministerija.