Paryžiuje – švietimo aukščiausiojo lygio susitikimas

UNESCO būstinėje Paryžiuje 2026 m. liepos 10 d. įvyko Švietimo pertvarkos aukščiausiojo lygio susitikimas (angl. Transforming Education Summit +4). Renginyje kalbėta apie gilėjančią pasaulinę švietimo finansavimo krizę, taip pat švietimą krizių sąlygomis, skaitmeninius sprendimus, mokytojo profesijos patrauklumo didinimo svarbą ir kitus prioritetus.

Ši konferencija surengta kaip tarpinis etapas tarp Niujorke prieš ketverius metus (2022 m.) vykusio tokio formato susitikimo ir 2030 metų (pasaulinės JT darnaus vystymosi tikslų darbotvarkės) termino. Ji taip pat žymi pasaulinių konsultacijų, skirtų formuoti švietimo darbotvarkę po 2030-ųjų, pradžią. Į ją susirinko daugiau nei 30 švietimo ministrų, taip pat tarptautinių organizacijų atstovai, švietimo ekspertai.

Didžiausias dėmesys skirtas tarptautinės paramos švietimui klausimui – skaičiuojama, kad per laikotarpį nuo 2023 iki 2027 metų ji bus sumažėjusi net apie 25 procentais. Kadangi donorų lėšų mažėja, daugelio šalių biudžetus slegia skolos, UNESCO ragina ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Vienas jų – mechanizmas, leidžiantis dalį šalies užsienio skolos konvertuoti į tikslines investicijas švietimui (angl. „debt-for-education swaps”). UNESCO atstovai pristatė šiai temai skirtą naują techninį vadovą. Tokie susitarimai jau praktiškai vykdomi tarp įvairių šalių. Pavyzdžiui, 2024 m. Vokietija pasirašė sutartį su Egiptu, pagal kurią nurašė 29 mln. eurų skolą su sąlyga, kad ši suma bus investuota į švietimo, sveikatos ir mitybos paslaugas krizių paveiktose bendruomenėse.

Šešiose teminėse sesijose šalių atstovai dalijosi savo patirtimi ir įvardino prioritetinius veiksmus. Švietimo krizinėse situacijose tema Ukraina pristatė, kaip po žeme veikiančios mokyklos ir visos šalies masto nuotolinio bei lankstaus mokymosi galimybės leido tęsti mokymąsi karo sąlygomis. Dalyviai sutarė, kad atsparumas kuriamas iki krizės, o ne jos metu, ir pasiekiamas tik per veiksmingas partnerystes.

Skaitmeninės transformacijos ir dirbtinio intelekto temoms skirtoje sesijoje Suomija akcentavo, kad skaitmeniniai sprendimai turi būti kuriami kartu su mokiniais, mokytojais ir kitomis suinteresuotomis pusėmis, o ne primetami „iš viršaus“. Egiptas, kaip vienas iš iniciatyvos „Gateways to Public Digital Learning” lyderių, pasidalijo savo patirtimi kuriant viešąsias skaitmenines platformas. Jungtiniai Arabų Emyratai pristatė dirbtiniu intelektu grįstą projektą NOVA, rodantį, kaip dirbtinis intelektas gali keisti institucijų praktikas ir stiprinti atsakingą valdymą. UNESCO, UNICEF ir ITU įsipareigojo padėti šalims plėtoti skaitmeninius ir „bendruomeninius” (commons) dirbtinio intelekto sprendimus švietimui, kad technologijos stiprintų, o ne silpnintų žmogaus savarankiškumą ir kritinį mąstymą.

Renginio metu taip pat aptartos aplinkosauginio ir klimato kaitos švietimo, paruošimo darbo rinkai, įtraukties ir lyčių lygybės prioritetinės temos. Baigiamojoje sesijoje Tailando švietimo ministras Prasertas Jantararuangtongas paskelbė, kad 2027 m. Pasaulinį švietimo susitikimą (Global Education Meeting) kovo 31 – balandžio 2 d. priims Bankokas.

Pranešimas parengtas remiantis UNESCO spaudos pranešimu (2026 m. liepos 10 d.) ir oficialiu TES+4 renginio puslapiu: https://www.unesco.org/sdg4education2030/en/tes-stocktake?mc_cid=2e545c113e&mc_eid=ca5fd7ee30#media-resources.

Kiti šaltiniai: Egipto Tarptautinio bendradarbiavimo ministerijos svetainė https://moic.gov.eg/news/1886