Spalio 27-oji – Pasaulinė audiovizualaus paveldo diena

Filmai, radijo ir televizijos programos, garso ir vaizdo įrašai bei kiti panašaus pobūdžio audiovizualūs dokumentai yra svarbiausi XX ir XXI amžiaus pirminiai šaltiniai. Audiovizualūs dokumentai, peržengdami kalbines ir kultūrines ribas, atkreipia dėmesį tiek į vaizdą, tiek į garsą, į raštinguosius ir neraštinguosius visuomenės narius. Dėl šios priežasties pastaruoju metu visuomenė ėmė sparčiai domėtis galimybėmis įprastų dokumentų laikmenas pakeisti ilgalaikėmis.

Visgi šiandien audiovizualūs dokumentai yra labai pažeidžiami. Nustatyta, jog, norėdami apsaugoti juos nuo išnykimo, turime ne daugiau nei 10 ar 15 metų įrašams perkelti į skaitmeninį formatą. Todėl šių metų dienos šūkis: „Audiovizualaus paveldo atmintis? laikrodis tiksi..“

Didžioji dalis pasaulinio audiovizualaus paveldo jau yra negrąžinamai prarasta dėl žmonių aplaidumo, dėl dokumentų naikinimo ar dūlėjimo procesų. Susidariusiai padėčiai įtakos turėjo ir išteklių bei reikiamų žinių trūkumas, kas, deja, dar labiau nuskurdino visos žmonijos atmintį. Dar daugiau bus prarasta, jeigu ateityje nebus imtasi kur kas ryžtingesnių bei labiau koordinuotų veiksmų pasauliniu mastu. Ši mintis buvo išsakyta 2005 metais vykusios UNESCO generalinės konferencijos metu. Taip pat minėtosios konferencijos metu buvo nuspręsta įtraukti Pasaulinę audiovizualaus paveldo dieną į minimų dienų sąrašą ir taip paskatinti visuotinį sąmoningumą bei siekį imtis neatidėliotinų veiksmų. Svarbu ir tai, jog audiovizualūs dokumentai yra neatsiejama tautinio identiteto dalis. Pasaulinės audiovizualaus paveldo dienos minėjimas yra grindžiamas 1980 metais vykusios 21-osios UNESCO generalinės konferencijos sesijos metu priimta „Judesį perteikiančios vaizduojamosios medžiagos“ rekomendacija. Pasaulinės dienos statusas suteikia galimybę didinti visuomenės informuotumą ir skatinti imtis neatidėliotinų veiksmų, taip pripažįstant audiovizualių dokumentų svarbą.

Šaltinis – www.unesco.org