UNESCO Generalinio direktoriaus sveikinimas Baltijos kelio 20-mečio minėjimo proga

Baltijos kelio 20-mečio minėjimo proga UNESCO generalinis direktorius Koïchiro Matsuura atsiuntė pasveikinimą Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų susitikimo dalyviams.

Primename, kad š.m. liepos 30 d. į tarptautinį UNESCO registrą „Pasaulio atmintis” įtraukti 1989 m. rugpjūčio 23 d. įvykusio Baltijos kelio akciją žymintys dokumentai. Paraiška anglų kalba ir dokumentai yra patalpinti interneto svetainėje www.balticway.net .

UNESCO Generalinio direktoriaus Koïchiro Matsuuros laiškas
Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų susitikimo dalyviams

Lietuvos Respublikos Seimas, Vilnius
2009 m. rugpjūčio 23 d.

Man labai malonu pasveikinti Baltijos kelio 20-mečio minėjimo dalyvius. Galbūt daugelis iš Jūsų kartu su daugiau nei milijonu žmonių 1989 m. rugpjūčio 23 d. susikibote už rankų į 600 km ilgio gyvąją grandinę, nusidriekusią nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Ši Baltijos kelio žmonių grandinė buvo trijų Baltijos tautų solidarumo siekiant nepriklausomybės ir reikalaujant žmogaus ir pilietinių teisių ženklas.

Baltijos valstybių gyventojų ryžtas surengti taikią demonstraciją, skirtą 50-osioms 1939 m. Vokietijos ir Tarybų Sąjungos nepuolimo pakto ir jo slaptų protokolų metinėms paminėti, buvo užfiksuotas visose trijose šalyse ir tai visapusiškai nušviečia šį renginį, kuris yra neatskiriama ne tik šio regiono, bet ir viso pasaulio kolektyvinės atminties dalis. Tarp skirtingose laikmenose užfiksuotų dokumentų yra popieriniai dokumentai, filmai ir nuotraukos bei garso ir vaizdo įrašai. Jie liudija svarbią Baltijos valstybių įtaką laisvės judėjimams Tarybų Sąjungoje. Svarbus gyvosios žmonių grandinės demonstravimo rezultatas buvo tas, kad 1989 m. gruodį Tarybų Sąjunga paskelbė slaptuosius protokolus negaliojančiais, taip patvirtindama, kokią įtaką mažosios valstybės gali daryti įvykiams pasaulyje.

Jausmai, kuriuos sukėlė Baltijos kelias, paskatino išeivių iš Baltijos valstybių bendruomenes pasaulyje burtis į solidarumo sueigas ir galiausiai Baltijos šalys atgavo nepriklausomybę. Todėl man buvo labai malonu gauti UNESCO programos Pasaulio atminties Patariamojo komiteto rekomendaciją, kurioje siūloma įtraukti šio įvykio įrašus į Pasaulio atminties registrą.

Nors pats pasiūlymas yra skirtas būtent 1989 m. sudarytai gyvajai grandinei, galima teigti, kad ir Molotovo-Ribbentropo pakto pasirašymas 1939 m., ir po jo penkiasdešimt metų trukęs totalitarinis režimas sudaro svarbią nominacijos laikotarpio dalį. Ši dalis apima XX amžiaus trijų Baltijos valstybių istoriją, valstybių, kurios pasiūlė šį dokumentinį paveldą, tačiau šio paveldo įtaka ir poveikis kitoms tautoms, išgyvenusioms nacių ar sovietinį režimus, aiškiai parodo pasaulinę šio paveldo svarbą.

Raginu Jus dėti pastangas, kurių ėmėsi Jūsų šalių bibliotekos, archyvai ir muziejai, siekdami užtikrinti panašių istorinių įvykių palikimą būsimoms kartoms ir kad tokie įvykiai išliktų žmonijos sąmonėje. Jie mums primena praeities nelaimes ir verčia mus nuolat būti budrius, kad išsaugotume savo laisvę.

Linkiu Jūsų susitikimui didžiulės sėkmės.

Koïchiro Matsuura