Vilniuje aptartos moterų sveikatos tyrimų spragos ir sisteminių pokyčių būtinybė

Kovo pabaigoje Vilniaus universitete įvykusioje apskritojo stalo diskusijoje politikos formuotojai, mokslininkai ir ekspertai aptarė moterų sveikatos tyrimų situaciją Lietuvoje ir tarptautinę patirtį.

Renginio tikslas – identifikuoti kritines spragas moterų sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir mokslo srityse bei pasiūlyti sisteminius sprendimus.

Susitikime pranešimus skaitė mokslininkės: prof. Alkistis Skalkidou (Švedija), prof. Ramunė Grikšienė, dr. Gražina Bielousova. Renginį moderavo Goda Raibytė-Aleksa.

Moterų sveikata – horizontalus žmogaus teisių klausimas

Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad moterų sveikata negali būti vertinama tik kaip sveikatos apsaugos sistemos klausimas. Kaip pažymėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rita Grigalienė, „moterų sveikata ir ją pagrindžiantys tyrimai yra horizontalus žmogaus teisių ir lyčių lygių galimybių klausimas. Jei norime realaus pokyčio, lygių galimybių užtikrinimas turi tapti visų ministerijų politiniu prioritetu.“

Renginyje akcentuota, kad egzistuojančios moterų sveikatos tyrimų spragos nėra vienos institucijos atsakomybė – tai bendras valstybės uždavinys. Siekiant efektyvių sprendimų, būtina užtikrinti, kad moterų specifiniai sveikatos poreikiai būtų sistemingai matomi, tiriami ir integruojami į skirtingų sektorių politiką.

Dėmesys biologinei lyčiai tyrimuose

Diskusijoje taip pat išryškinta būtinybė keisti medicinos tyrimų ir praktikos paradigmas. Ekspertai pabrėžė, kad ilgą laiką dominavęs „universalaus paciento“ modelis, dažnai grindžiamas vyriška biologija, nebeatitinka šiuolaikinės medicinos tikslų. Pereinant prie personalizuotos medicinos, būtina nuosekliai įtraukti lyties aspektą ir atsižvelgti į biologinius, genetinius bei metabolinius skirtumus.

Lygiavertė aplinka motinystei

Svarbi diskusijos dalis buvo skirta ir demografiniams iššūkiams. Pabrėžta, kad valstybės atsakas į mažėjantį gimstamumą turėtų būti grindžiamas ne spaudimu reprodukcijai, o saugios, lygiavertės aplinkos kūrimu, leidžiančiu moterims derinti išsilavinimą, profesinius tikslus ir motinystę.

Diskusijos dalyviai sutiko, kad siekiant realių pokyčių nepakanka vien didesnio finansavimo. Reikalingas esminis požiūrio lūžis mokslo ir politikos lygmenyse, pripažįstant moterų sveikatą kaip integralią visuomenės gerovės dalį. Tik sistemingai sprendžiant šiuos klausimus galima užtikrinti teisingesnę, efektyvesnę ir įrodymais grįstą sveikatos bei socialinę politiką.

Šis susitikimas – tai dalis Moterų sveikatos tyrimų iniciatyvos, kurią organizuoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija kartu su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa, Lietuvos žurnalistikos centru ir Vilniaus universitetu. Iniciatyvą remia Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.