17. Liber Aureus Caesareae Societatis Medicae Vilnensis*, XIX a.

Regioninės reikšmės, saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje

1805 m. gruodžio 12 d. profesoriaus Jozefo Franko iniciatyva buvo įkurta Vilniaus medicinos draugija. Jos rūpesčiu Lietuva viena pirmųjų atsiliepė į to meto Europos medicinos naujoves: pradėjo masinius skiepijimus nuo raupų, įsteigė Motinos ir vaiko sveikatos tarnybą, diegė higienos priemones mokyklose, įkūrė vargšų ambulatoriją ir kt. Po 1831 m. sukilimo caro valdžiai uždarius Vilniaus universitetą, Vilniaus medicinos draugija keletą dešimtmečių
atliko ir akademinio medicinos švietėjo vaidmenį.

1853 m. kovo 12 d. Vilniaus medicinos draugijos posėdyje nuspręsta draugijos narius pagerbti įregistruojant juos knygoje Liber Aureus Caesareae Societatis Medicae Vilnensis. Į ją buvo numatyta įtraukti visus narius nuo pat draugijos įkūrimo. Knygos pradžioje lotyniškai pateikiama trumpa Vilniaus medicinos draugijos istorija. Įrašai knygoje liudija, kad draugijos nariai buvo: žymus chirurgas Dominykas Žanas Larė (Dominique Jean Larrey, 1766–1842), anatomijos ir medicinos istorijos profesorius Antuanas Portalis (Antoine Portal, 1742–1832), stetoskopo išradėjas profesorius Renė Teofilis Lenekas (René Theophile Hyacinte Laënnec, 1781–1826), tuberkuliozės ir choleros bacilų atradėjas Robertas Kochas (Robert Koch, 1843–1910), lietuvių gydytojai ir visuomenės veikėjai dr. Jonas Basanavičius (1851–1927),
dr. Andrius Domaševičius (1865–1935), dr. Stasys Matulaitis (1866–1956) ir kt.

Į knygą įtraukti draugijai svarbūs įvykiai: statuto ir pareigų pakeitimai, išrašai iš protokolų, aprašytos draugijos jubiliejų iškilmės. Tai svarbus šiandien tebeveikiančios Vilniaus medicinos draugijos istorijos šaltinis.

* Vilniaus medicinos draugijos narių registracijos knyga – Aukso knyga