91. Rankraštinis lietuvių-vokiečių žodynas „Clavis Germanico-Lithvana“, parengtas XVII-XVIII a. sandūroje Mažojoje Lietuvoje
Pasidalinkite:
Regioninės reikšmės, saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
Clavis Germanico-Lithvana yra savitas anoniminis XVII-XVIII a. sandūros Mažosios Lietuvos leksikografijos veikalas, kurį sudaro ne tik vokiečių-lietuvių kalbų žodynas, bet ir nedidelis smulkiosios lietuvių tautosakos rinkinėlis (101 patarlė bei priežodis ir 3 mįslės su vertimu į vokiečių kalbą). Tai seniausias smulkiosios tautosakos rinkinys, lietuvių tautosakos užrašymų istorijoje turintis savarankišką reikšmę. Žodyne užfiksuota tiek knyginės, tiek gyvosios kalbos leksikos, o gausių iliustracinių pavyzdžių funkciją dažniausiai atlieka Biblijos citatos – originalūs Šventojo Rašto vertimai į lietuvių kalbą. Iš kitų to meto Mažojoje Lietuvoje parengtų tokio paties žanro tekstų šis žodynas išsiskiria ne tik apimtimi ir turiniu, bet ir leksikografiniu metodu. Jo makrostruktūra (antraštiniai žodžiai) ir mikrostruktūra (iliustraciniai pavyzdžiai) iš dalies paremta Martino Lutherio vokiškos Biblijos konkordacijomis, todėl šis veikalas kartais vadinamas Biblijos žodynu. Nors ir neišspausdintas, Clavis Germanico-Lithvana tapo svarbiu lietuviškos leksikos šaltiniu vėlesniems leksikografams: dalis jo medžiagos pateko į Jokūbo Brodovskio žodyną, jo pagrindu parengtas vadinamasis Kuncmano žodynas, kuriuo siekta papildyti Pilypo Ruigio žodyną. Nemažai čia užfiksuotos lietuviškos leksikos įtraukta į didįjį Lietuvių kalbos žodyną.
Šį reikšmingą Mažojoje Lietuvoje gyvenusių lietuvininkų kalbos ir kultūros paminklą sudaro 2 tomai, iš viso 1261 lapai.
