20. Lietuviškų šelako plokštelių kolekcija, XX a. pradžia

Nacionalinės reikšmės, saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

Pasaulyje šelako plokšteles pradėta ir nustota gaminti skirtingu metu. Pirmąsias dar 1896 m. pradėjo leisti Jungtinės Amerikos Valstijos ir baigė po to, kai 1948 m. vėlgi JAV pirmąkart plokštelių gamybai buvo pritaikytas vinilas.

Lietuviškų šelako plokštelių kolekciją sudaro 2550 plokštelių, išleistų 1907–1966 m. laikotarpiu įvairiose pasaulio šalyse. Tai pirmųjų lietuviškų plokštelių ir vėlesnių to laikotarpio lietuvių atlikėjų plokštelių originalai, pergyvenę du karus, išsaugoti ar atsitiktinai išlikę kaip skambantys praeities kultūrinio gyvenimo dokumentai, suteikiantys unikalios informacijos apie atlikėjų meno autentiškumą. Rinkinyje yra dvi viena kitą papildančios žymiausių tyrinėtojų ir kolekcininkų Algirdo Motiekos ir Vytauto Strolios lietuviškų plokštelių kolekcijos. Vilniečio A. Motiekos kolekcijoje dominuoja Vakarų Europos garso įrašų firmose išleistos lietuviškos šelako plokštelės, o lietuvių išeivio V. Strolios kolekcijos pagrindas – JAV ir kitose užsienio šalyse išleistos plokštelės. Reikšmingiausi kolekcijos egzemplioriai: pirmoji lietuviška plokštelė (įrašyta 1907 m. Rygoje), plokštelė su dainininko Antano Sodeikos autografu ir dedikacija A. Motiekai (įrašyta 1919 m. Niujorke), plokštelė su Kipro Petrausko autografu (įrašyta 1931 m. Kaune), pirmoji lietuviška simfoninės muzikos plokštelė – M. K. Čiurlionio simfoninės poemos Miške fragmentas (įrašyta 1942 m. Berlyne).

Plokštelių kultūrinė istorinė vertė buvo suvokta kaip reikšminga kultūros paveldo dalis ir įvertinta ne tik kaip lituanistikos plėtrai svarbus reiškinys, bet ir kaip tautinio atgimimo bei tautiškumo reliktas. Tai puiki galimybė pažinti ir tyrinėti lietuviškojo interpretacijos meno istoriją