24. Tetraevangelija (Sapiegų, arba Žyrovičų, evangelija), XVI a. vidurys
Pasidalinkite:
Regioninės reikšmės, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje
Tetraevangelija (dar vadinama Sapiegų, arba Žyrovičų, evangelija) – tai vienas iš puošniausių rankraštinių paminklų, saugomų Lietuvos Respublikoje. Ji pristato buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos Stačiatikių Bažnyčios dvasinės ir materialinės gyvensenos, knygos kultūros tradicijas, yra puikus slaviškosios ir Vakarų Europos knygos meno sintezės pavyzdys.
Tetraevangeliją sudaro tradiciškai iš eilės dėstomos Šv. Mato, Šv. Morkaus, Šv. Luko ir Šv. Jono evangelijos bei papildomi kūriniai. Kodeksas gausiai dekoruotas. Jis papuoštas 4 evangelistų miniatiūromis, 10 puošnių inicialų ir 5 atsklandomis. Dekoro elementai tapyti augaliniais motyvais raudona, mėlyna ir žalia spalvomis auksuotame fone. Spalvinių derinių kompozicijose ir ornamentikoje juntama to meto Vakarų Europos meno, krikščionybės įtaka, ornamentų kompozicijos – renesansinės. Iš buvusio turtingo įrišimo likusi tik viena viršelio lentelė su avietinio aksomo ir buvusių apkaustų likučiais.
LDK kancleris Leonas Sapiega (1557–1633) 1616 m. Žyrovičių bazilijonus apdovanojo žemėmis, namais ir keletu kaimų, cerkvę aprūpino prabangiais liturginiais reikmenimis, padovanojo didįjį varpą. Tarp minėtų dovanų, matyt, buvo ir Tetraevangelija. Šis fundacinis įrašas išliko pačioje rankraštinėje knygoje, iš jo kildinamas ir kodekso pavadinimas – Sapiegų evangelija.
1763 m. Tetraevangelija dar buvo Žyrovičuose (prie Slanimo, dab. Baltarusijos Respublika), bazilijonų (unitų) vienuolyno bibliotekoje – tai liudija rankraštinės knygos 53r–64r lapuose esantis įrašas. Po Bresto unijos panaikinimo 1839 m. Tetraevangelija kartu su kitomis knygomis buvo perduota Lietuvos stačiatikių dvasinės seminarijos bibliotekai, iš kur pateko į Vilniaus viešąją biblioteką. 1915 m. kartu su kitomis bibliotekos vertybėmis Tetraevangelija buvo išvežta į Rusiją ir saugota SSRS Valstybinėje V. I. Lenino (dab. Rusijos valstybinėje) bibliotekoje Maskvoje. Po Antrojo pasaulinio karo (tarp 1946–1952 m.) grąžinta į Lietuvą ir perduota Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai.