28. Lietuvių liaudies muzikos fonogramų kolekcija, 1908–1949 m.

Regioninės reikšmės, saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute

Lietuvių liaudies muzikos fonogramų kolekciją (1908–1949) sudaro senovinėse garso laikmenose – fonografo voleliuose ir fonografo plokštelėse – įrašyti lietuvių liaudies muzikos pavyzdžiai, lietuvių tautosakos klasika: darbo, vestuvinių ir kalendorinių apeigų dainos, raudos, sutartinės; tradiciniais muzikos instrumentais: kanklėmis, smuiku, skudučiais, ragais, dūdmaišiu, lamzdeliu atliekami signalai, polifoniniai kūriniai, šokiai. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute saugoma kolekcija paveldėta iš 1907 m. Vilniuje įkurtos Lietuvių mokslo draugijos ir 1935 m. Kaune įkurto Lietuvių tautosakos archyvo. Lietuvių mokslo draugijos fonogramos įrašytos į 105 vaškinius volelius, juose – 340 kūrinių įrašai, surinkti Eduardo Volterio (1856–1941), Jono Basanavičiaus (1851–1927), Mato Untulio (1889–1952). Lietuvių tautosakos archyvo ir buvusio Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto fonogramos įrašytos į volelius ir plokšteles – iš viso 1373 laikmenos su daugiau nei 8300 įrašų, kuriuos surinko Zenonas Slaviūnas (1907–1973) ir Juozas Jurga.

Kolekcionavimo pradininkai – Eduardas Volteris ir Jonas Basanavičius gerai suvokė garso įrašymo technikos teikiamas galimybes ir laiku ėmėsi įamžinti nykstančią nerašytinę kultūrą. Jų ir vėlesnių įrašytojų sukauptos fonogramos yra Lietuvos mokslo ir kultūros istorijos paminklas, vis didesnę vertę įgaunantis savitos lietuvių tradicinės muzikos dokumentas. Garso įrašų kolekcija atspindi lietuvių folkloristikos ir etnomuzikologijos disciplinų forma
vimąsi, ji išlieka svarbi ir šiandieniniams etnologijos krypties mokslams.