3. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos privilegija Vilniaus katedrai, 1387 m. vasario 17 d., Vilnius
Pasidalinkite:
Regioninės reikšmės, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje
Tai svarbiausias krikščionybės įvedimą Lietuvoje liudijantis aktas, taip pat ankstyviausias išlikęs ir saugomas Lietuvoje surašytas pergamentas. Šia privilegija Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila (apie 1362-1434) Vilniaus pilies bažnyčiai ir vyskupui padovanojo Tauragnų pilį su valsčiumi, Labanoro ir Molėtų kaimus, Dambravos, Verkių, Bokšto valsčius, dalį Vilniaus miesto, kelis namus Vilniuje ir kt. Taip buvo įkurta ir aprūpinta vyskupo institucija. Šiuo ir vėliau išduotais aktais buvo suformuota privilegijuota bažnytinė žemėvalda. Dokumentas byloja apie į Lietuvos valstybę atėjusią krikščionybę. Jogailos pradėtas krikštijimas virto krikščionėjimo procesu, oficialiai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo krikščioniška šalimi. Lietuvos valstybės raidai krikštas turėjo didžiulę socialinę, politinę ir kultūrinę reikšmę – nebeliko konfesinio atotrūkio nuo Vakarų Europos, buvo pašalinta pagrindinė politinės izoliacijos priežastis.
Dokumentas saugotas Vilniaus kapitulos archyve. 1956 m. iš Valstybinių restauracijos dirbtuvių remontuojant Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką perduotas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai.
