87. Jono Kimbaro gedulinė knyga „Funebria“, 1603 m., Vilnius

Regioninės reikšmės, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

1603 m. Vilniuje, Jono Karcano spaudos įmonėje, išleista knyga Funebria…, kurios išsamus pavadinimas lietuviškai: Geduliniai kūriniai, [sukurti] šviesiosios ponios, ponios Izabelės Bonarelli de Rovere, šlovingiausiosios šviesiojo vyro pono Teodoro Lackio, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės [kariuomenės] algų skirstytojo ir šviesiausiosios Lenkijos bei Švedijos [karališkosios] didenybės rotmistro, žmonos laidotuvėms, parašyti Jono Kimbaro, – Lietuvos lotyniškosios gedulinės literatūros ir spaudos paminklas. Kūrinį prieš metus mirusios žmonos, kilusios iš italų didikų giminės, Izabelės Bonareli (Izabele Bonarelli della Rovere, 1567–1602) atminimui užsakė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras Teodoras Lackis (1554–1610), o parašė lietuvis Jonas Kimbaras (Ioannes Kimbar, kitur – Ioannes Kymbar, Lithuanus, g. 1571 ar 1573, mirties data nežinoma) – kaip spėjama, Vilniaus popiežiškosios seminarijos auklėtinis, Graco universiteto laisvųjų menų ir filosofijos magistras. Išlikęs vienintelis šio leidinio egzempliorius kadaise priklausė didelės bibliotekos savininkui – Vilniaus universiteto profesoriui, matematikui, bibliografui ir bibliofilui Mykolui Pelkai-Polinskiui (Michał Pełka-Poliński, 1784–1848).

Funebria sudaro keturios pagrindinės dalys: kitoje antraštinio lapo pusėje – mirusiosios herbas su herbiniu eilėraščiu (išliko tik herbas – eilės nuplėštos), dedikacija mirusiosios broliams: Gvidobaldui, Julijui, Antonijui ir Prosperui Bonareliams, pagal retorikos taisykles sukurta laidotuvių kalba ir aštuonių eilėraščių ciklas. Šiame geduliniame retorikos kūrinyje subtiliai ir jausmingai atskleidžiami kai kurie Aukštadvario valdytojo šeimos faktai, liudijantys jo ilgesį ir liūdesį dėl ten palaidotų trijų mažamečių ir motinos bei žmonos netekties. Puikus gedulinės literatūros kanonus atitinkantis kūrinys ne tik prasmingai papildo palyginti nedidelį LDK XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios laidotuvėms skirtų kūrinių sąrašą, bet taip pat iškalbingai byloja apie autentiškas kultūrines Lietuvos ir Italijos sąsajas.