85. Joachimo Lelevelio rankraštinės kartografijos rinkinys

Regioninės reikšmės, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Vilniaus imperatoriškojo universiteto auklėtinio ir profesoriaus Joachimo Lelevelio (Joachim Lelewel, 1786–1861) rankraštinės kartografijos rinkinį sudaro 65 atskirą identifikacinį numerį (signatūrą) turintys ranka pieštos kartografijos saugojimo vienetai, iš viso 398 žemėlapiai (358 įrištuose rinkiniuose, 40 paskirų). Tai dalis asmeninės bibliotekos ir archyvo rinkinių, kurie žymiojo istoriko kaupti emigracijoje (Paryžiuje ir Briuselyje) ir testamentine valia palikti Vilniaus universitetui, kai šis vėl bus atkurtas. Po J. Lelevelio mirties jie buvo priglausti keliose vietose (Batinjolio lenkų mokyklos bibliotekoje Paryžiuje, nuo 1874 m. – Kurniko bibliotekoje šalia Poznanės), o 1925 m. pabaigoje atvežti į Vilniaus Stepono Batoro universiteto biblioteką.

Rinkinį galima skirti į dvi stambias grupes: senosios kartografijos perpaišymai ir paties J. Lelevelio kurti istoriniai žemėlapiai (rekonstrukcijos). Perpaišymai sudaro didžiausią rankraštinio kartografijos palikimo dalį (286 žemėlapiai). Tai rankraštinių, o kartais ir spausdintų senųjų žemėlapių rankraštinės kopijos (nuorašai). Žemėlapiai J. Lelevelio ir jo bičiulių pagalba kopijuoti Paryžiaus, Briuselio, Leideno, Londono, Madrido, Parmos, Genujos ir kt. bibliotekose. Unikalumo jiems suteikia ir paties J. Lelevelio sudaryti rinkiniai (atlasai), padaryti antraštiniai lapai ir turiniai, palikti papildymai, darbiniai komentarai ir pastabos. Ypač vertingi viduramžių mappa mundi, tarp kurių – du Briuselyje Karališkojoje bibliotekoje saugomos venecijiečio geografo Marino Sanudo (apie 1270–1338) kronikos žemėlapiai su įrašais Letoini pagani (lietuviai pagonys), ar Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje Paryžiuje esančios venecijiečio diplomato ir istoriko Paolino Veneto (apie 1272–1344) kronikos (užbaigta 1328–1329) mappa mundi su lintefunia (Lietuva). Kai kurios rankraštinės kopijos ypatingai vertingos, nes žemėlapiai iki mūsų dienų neišlikę.

J. Lelevelio kurtiems istoriniams žemėlapiams (rekonstrukcijoms) priskirtina 112 rankraštinių žemėlapių. Kurdamas istorinius pasakojimus, istorikas juos iliustravo paties sudarytais kartografiniais darbais. Vienuose jų rekonstruota tam tikro istorinio laikotarpio Europos ir Lenkijos bei kaimyninių kraštų geografinė erdvė (pvz., Lenkija Stepono Batoro laikais), kituose – pasaulio sampratos pagal senovės Graikijos ir Romos poetus, geografus ir astronomus. Taip moksle J. Lelevelis pripažįstamas vienu iš istorinės geografijos pradininkų, sukūręs ir publikavęs per 200 istorinių žemėlapių, iš kurių 125 nepasikartojantys. Juos daug kartų atgamino ir perpublikavo įvairūs autoriai.