31. Jono Rustemo piešiniai ant beržo tošies „Suimtieji“, „Moters portretas“, XIX a.
Pasidalinkite:
Nacionalinės reikšmės, saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve.
Vieno žymiausių XIX a. I pusės Lietuvos dailininkų – tapytojo, grafiko, Vilniaus tapybos mokyklos kūrėjo Jono Rustemo (1762–1835) piešiniai Suimtieji ir Moters portretas yra vieninteliai išlikę menininko darbai, atlikti oforto technika ant beržo tošies. Abu paveikslai signuoti. Suimtieji pasižymi subtilaus, meistriško piešinio daugiafigūre kompozicija, vaizduoja karininką ir du kareivius, lydinčius suimtuosius. Kontrastinga šviesotamsa, individualizuotos personažų pozos ir neperkrauta detalių kompozicija liudija neabejotiną autoriaus profesionalumą. Kitame piešinyje vaizduojama lengvai ir žaismingai šonu pasisukusios jaunos moters galva, kurią puošia kruopščiai išpieštos garbanėlės.
Portretinė tapyba – pagrindinė ir daugiausia pripažinimo sulaukusi J. Rustemo meninės veiklos sritis. Jo portretuose esama sentimentalaus ir šviečiamojo klasicizmo, ankstyvojo romantizmo, realizmo pagrindų. Jie nesudėtingos kompozicijos, portretuojamasis dažniausiai vaizduojamas iki juosmens, visas dėmesys sutelkiamas į kuo taiklesnę veido charakteristiką. J. Rustemo tapytuose portretuose – beveik visa Vilniaus ir Lietuvos 1800–1830 m. laikotarpio diduomenė. Jis tapė Oginskius, Radvilas, Tiškevičius, Sniadieckius ir kitus. Dailininko tapytų portretų meninė vertė iš tiesų yra labai didelė. Dar XX a. pradžioje J. Rustemo tapytų portretų buvo daugelyje žymesnių Lietuvos ir Lenkijos dvarų. Tačiau daugelio portretų dabartinė buvimo vieta nežinoma, dalis jų dingo per karus. Dailininkas taip pat tapė mitologines ir religines kompozicijas, buitines scenas ir peizažus. Sukūrė piešinių, kuriuose užfiksuotos kasdieninio gyvenimo scenos, vaizduoti dirbantys arba poilsiaujantys įvairių luomų atstovai.
2025-aisiais į registrą tuo pačiu numeriu įtrauktas Jono Gotlibo Kislingo (1790–1846) atliktas raižinys Du vyrai su kailiniais ant beržo tošies pagal Joną Rustemą (1762–1835) . Meistriško piešinio figūrinė kompozicija vaizduoja speiguotą žiemos dieną nuo šalčio susigūžusius, į ilgus kailinius susisupusius du vyrus. Estampą pagal Jono Rustemo piešinį sukūrė jo studentas.
Klasicistines tradicijas kūryboje plėtojęs Kislingas įprastai baltame popieriaus lakšte iliustratyviai ir schematiškai raižė figūras, bet išliko ir originalesnių jo techninių ieškojimų. Tarp tokių pavyzdžių ir akvatinta Du vyrai su kailiniais. Tai vienas iš raritetinių J. G. Kislingo raižinių, atspaustų ne popieriuje, o beržo tošyje, taip paneigiant klasicizmo dailėje vyravusią balto lapo estetiką.
