32. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos rankraštis Tayslós augumyynis kóremy taalpynas augimys…, 1835–1843 m.

Nacionalinės reikšmės, saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) rankraštinis veikalas Tayslós augumyynis kóremy taalpynas augimys… (šiandien sakytume Augalų sistema), kurtas 1835–1843 m., laikomas vienu iš pačių didžiausių ir svarbiausių Lietuvos mokslo laimėjimų XIX amžiuje. Tai visą kunigo J. A. Pabrėžos, kaip botaniko, kuris mokėsi medicinos ir biologijos Vilniaus universitete, veiklą vainikuojantis darbas, svarbiausias jo gyvenimo veikalas. Šis rankraštis apima per 1000 labai smulkiai prirašyto teksto puslapių, kuriuose autorius surinko ir suregistravo daugybę Lietuvos augalų. Dabar kai kurie iš tų augalų Lietuvoje neberandami. J. A. Pabrėžos veikalas, kuriame lietuvių (žemaičių) kalba surašytos augalų sistemos, pateikiama lotyniška ir lietuviška terminija, iliustracijos, padėjo pamatus Lietuvos botanikai, lietuvių botanikos terminijai. Autorius pirmasis surinko tuo metu vartojamus terminus bei sukūrė tūkstančius naujų trūkstamų botanikos terminų, kuriuos vėlesnės botanikų kartos noriai perėmė.

Paprastai Simonui Daukantui, parašiusiam Būdą lietuvių žemaičių ir kalnėnų (1845), ir Motiejui Valančiui, Žemaičių vyskupystės (1848) autoriui, skiriami pirmųjų lietuviškai paskelbtų mokslo veikalų autorystės laurai, tačiau iš tiesų Jurgis Ambraziejus Pabrėža anksčiau baigė rašyti savo veikalą, kuris tapo jiems paskata ir padrąsinimu.