33. 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija

Nacionalinės reikšmės, saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve

1922 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija yra reikšmingas dokumentas, juridiškai ir politiškai įteisinęs ilgametį Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo siekį. Konstitucijai ypatingos svarbos suteikia jos priėmimo istorinės ir politinės aplinkybės. Dokumentas buvo rengiamas pokarinio demokratinio pakilimo Europoje ir nuolatinės karinės grėsmės jaunos Lietuvos valstybės nepriklausomybei
fone. Tai pirmoji nuolatinė Lietuvos Valstybės Konstitucija, demokratiškai priimta po išsamių teisinių ir politinių svarstymų bei aštrių ideologinių debatų tarp daugumą Seime turėjusių konservatyvios pakraipos krikščioniškojo bloko atstovų ir jiems oponavusių kairiųjų politinių jėgų – socialdemokratų ir valstiečių liaudininkų. Tad ši Konstitucija simbolizavo ne tik valstybinės savimonės pasiekimus, bet ir Lietuvos demokratinės minties tradicijos formavimosi prieštaringumus. 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija atspindėjo
tarpukario Europos XX a. 3-iojo deš. pradžios intelektualines ir sociopolitines visuomenės nuotaikas. Daugelis Lietuvos politinės ir teisinės minties istorijos tyrinėtojų ją apibūdina kaip vieną iš demokratiškiausių konstitucijų visoje Europoje, kartu pažymėdami joje užprogramuotą parlamento koalicinės partinės politikos nestabilumą, nesubalansuotus valstybės ir bažnyčios santykius.