38. Dokumentinis filmas Kurėno sugrįžimas, 1993 m.

Nacionalinės reikšmės, saugomas Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje

Dokumentinis filmas Kurėno sugrįžimas (scenarijaus autorė – Aušra Kalinauskienė, režisierius – Romualdas Jarašauskas) pasakoja apie nykstančio Kuršių krašto paveldo išsaugojimą: senovinio laivo – plokščiadugnės Kuršių marių žvejų valties, vadinamos kurėnu, atstatymą autentiškais metodais. Unikaliuose tarpukario laikų kadruose rodomi Kuršių mariose plaukiojantys kurėnai, o archyvinėse fotografijose užfiksuota jų statyba. Mariose žvejojantys žmonės nuo seno turėjo tik šiam vandens telkiniui būdingas burines valtis – didžiosios vadintos kurėnais. Jiems būdingi statūs storų ąžuolinių lentų bortai, maža grimzlė, stiebo viršūnę puošdavo spalvinga ir ornamentuota vėtrungė – burvaltės identifikavimo ženklas, o kartu ir unikalus tautodailės artefaktas. Kurėnai minimi jau XIV–XV a. kronikose ir Kryžiuočių ordino valstybės dokumentuose. Iki pat Antrojo pasaulinio karo galiojo taisyklė Kuršių mariose žvejoti tik burinėmis valtimis, nes buvo itin rūpinamasi vandens švara ir žuvų ištekliais.

Tautodailininkas Eduardas Jonušas (1932–2014), išstudijavęs seno Kuršių nerijos gyventojo ir valčių statytojo, vieno paskutiniųjų kuršių Franko Sakučio (Sakut) metodus, 1993 m. ėmėsi atstatyti kurėną. Filme atskleidžiami tradiciniai lentų lenkimo, valties impregnavimo būdai, su kurėno statyba ir nuleidimu į vandenį susijusios apeigos ir papročiai.