40. Avraamkos metraštis, 1495 m.
Pasidalinkite:
Regioninės reikšmės, saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje
Tai vienintelis Lietuvoje saugomas Lietuvos metraščio egzempliorius. Avraamkos metraštį Smolensko vyskupo Juozapo Bulgarinovičiaus nurodymu 1495 m. rusėnų kalba surašė raštininkas vienuolis Avraamka. Sąvado pirmoje dalyje aprašomi įvykiai nuo 854 iki 1446 m., jam dar priskirtina Smolensko kronika ir 1423 m. Maskvos metraščių santrauka. 436–450 puslapiuose yra seniausias išlikęs Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraščio Trumpojo sąvado Vilniaus nuorašas, nuosekliai bylojantis apie Lietuvos įvykius nuo Algirdo mirties 1377 m. iki Vytauto valdymo pradžios, 1394–1395 metų. Abi Avraamkos metraščio teksto dalis sieja noras pagrįsti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto (apie 1354/1355–1430) teises į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymą ir karūną, atskleisti Kijevo Rusios, kaip valstybės dalies, praeitį.
Sąvadas sudarytas dviem pasakojimo stiliais – slavų metraščių ir vakarietiškų kronikų. Metraštis atspindi tiek Vytauto siekį įsigalėti rytų slavų žemėse, tiek LDK atsirandančią pilietinę nuostatą – lietuvių ir valdomų slavų žemių bendrumo, vieningumo jausmą. Avraamkos metraštis yra ne tik istorinis XIV–XV a. šaltinis, bet ir medievistinės raštijos paminklas, kurio literatūriniai elementai (tautosakinės kilmės legendos, aplinkos, veiksmo fono aprašymai, dialogai, psichologiškas veiksmų motyvavimas) turėjo reikšmės ir grožinės lietuvių literatūros raidai.
Kodeksą surado A. V. Račinskis Polocke 1864 m. ir perdavė 1895 m. įkurtai Vilniaus viešajai bibliotekai. 1915 m. kartu su kitomis bibliotekos vertybėmis Avraamkos metraštis buvo išvežtas į Rusiją ir saugotas SSRS Valstybinėje V. I. Lenino (dab. Rusijos valstybinėje) bibliotekoje Maskvoje. Po Antrojo pasaulinio karo (tarp 1946–1952) grąžintas į Lietuvą ir perduotas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai.
