41. Liber Extraordinarius Provincialis* (Lietuvos jėzuitų provincijos egzaminų registracijos knyga), 1582–1642 m.

Regioninės reikšmės, saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje

Rankraštinė knyga Liber Extraordinarius Provincialis yra labai svarbus ankstyvosios Vilniaus universiteto istorijos šaltinis. Tokių išlikusių dokumentų, menančių seniausią universiteto gyvavimo laikotarpį, nėra daug (Vilniaus universitetas įsteigtas 1579 m.). 140 puslapių knygos struktūra paremta jėzuitų Ratio studiorum mokymo modeliu, sudaryta iš penkių pagrindinių dalių. Ji suteikia itin retą galimybę susipažinti su savita jėzuitų egzaminavimo sistema, nukreipdavusia jauną žmogų į labiausiai jo sugebėjimus atitinkančią mokslo sritį, o mažesnių gabumų asmenyje atrandančia kitų teigiamų savybių: talentą sakyti pamokslus ar organizuoti, administruoti.

Ne vieno raštininko, bet ir pačių provincijolų lotynų kalba daryti įrašai pasakoja apie XVI a. pabaigoje – XVII a. I pusėje iš įvairių disciplinų egzaminuotus Lietuvos jėzuitų provincijos kolegijose studijavusius studentus ir yra savotiška būsimųjų istorinių asmenybių formavimosi metrikų įrašų knyga, atspindinti Vilniaus universitete vyravusią mokslo dvasią bei akademinę aplinką. Joje randami įrašai apie ne vieną garbų ir garsų istorinį Lietuvos (ir ne tik) asmenį: lietuviškos raštijos pradininką, leksikografą Konstantiną Sirvydą (apie 1579–1631), poetą, Vilniaus akademijos auklėtinį ir profesorių Motiejų Sarbievijų (1595–1640), vienintelį iš Vilniaus universiteto auklėtinių šventuoju paskelbtą Andriejų Bobolą (1591–1657), pirmąjį lietuvį misionierių, skleidusį krikščionybę Kinijoje, Andrių Rudaminą (1596–1631), Lietuvos raštijos darbuotoją, pedagogą Joną Jaknavičių (1589–1668), Vilniaus universiteto profesorių teologą, filosofą, lietuvių muzikologijos pradininką Žygimantą Liauksminą (1596/1597–1670) bei daugelį kitų.

* Ypatingoji provincijolo knyga