43. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio privilegija, patvirtinanti Vitebsko Švč. Trejybės bažnyčios fundaciją, 1503 m. rugpjūčio 17 d., Vilnius
Pasidalinkite:
Regioninės reikšmės, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio (1461–1506) privilegijos, patvirtinančios Vitebsko parapinės bažnyčios fundaciją, koroboracijoje rašoma, kad valdovas liepęs prie jo prikabinti sigillum nostrum Magni Ducatus Lithvanie. Šis antspaudas pradeda Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiųjų antspaudų sąrašą ir yra vienintelis išlikęs tokio pobūdžio sfragistikos paminklas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro laikų.
Aleksandro išrinkimas ir iškilmingas pakėlimas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (1492–1506) reiškė personalinės unijos tarp LDK ir Lenkijos Karalystės nutraukimą. Lietuva vėl turėjo atskirą valdovą, kuris tuo pat metu nebuvo Lenkijos karalius. Siekdamas reprezentuoti valstybę ne tik jos viduje, bet ir užsienyje, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras į Lietuvos raštinės apyvartą įvedė trijų rūšių lietuviškų antspaudų komplektą: be iki tol naudoto mažo, atsirado valstybės didysis antspaudas ir didžiojo kunigaikščio privatus signetas.
Trijų antspaudų komplektas buvo naujas etapas Lietuvos valdovų sfragistikoje. Ypač svarbią idėjinę ir reprezentacinę reikšmę turėjo didysis LDK antspaudas. Jo centre vaizduojamas Lietuvos herbas Vytis, kurį laiko du angelai, apsupti heraldinių skydų. Virš jo – Erelis, Aleksandro tėvo, Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio herbas, ir Juosta, Aleksandro motinos, Elžbietos Habsburgaitės herbas. Juos juosia užrašai: PATERNA ir MATERNA. Vyčio šonuose – arkangelas Mykolas (Kijevo žemės herbas) ir Kryžius (Voluinės žemės herbas), o Vyčio apačioje – Lokys su grandine (Smolensko žemės herbas). Antspaudo vaizdulį juosia įrašas renesanso majuskula: ALEXANDER : DEI GRACIA : MAGNVS : DUX : LITHWANIE : RVSSIE : SAMAGITHIE : QUE : ETC : DNS : ET : HERES. Taip per heraldiką buvo parodyta ne tik didžiojo kunigaikščio kilmė, jo ryšiai su garbingomis Europos dinastijomis, bet ir jo valdoma valstybė, atskirai pabrėžiant labiausiai nuo centro nutolusias žemes, tapusias kovų su kaimynais objektu.
XV a. pabaigoje sukurta didžiojo antspaudo koncepcija be didesnių pakeitimų išliko beveik šimtą metų. Kai kuriuos jo elementus XVI a. pradžioje Žygimantas Senasis (1467–1548) perkėlė net į Lenkijos Karalystės didžiuosius antspaudus. Didysis antspaudas padėjo įprasminti modernesnę valstybės suverenumo sampratą, atskirti valstybės reikalus nuo privačių valdovo reikalų.
Dokumentas saugotas Vilniaus kapitulos archyve. 1956 m. iš Valstybinių restauracijos dirbtuvių remontuojant Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką perduotas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai.
