44. Vilhelmo Janiselio tremties fotografijos, 1949–1958 m.

Regioninės reikšmės, saugomos Lietuvos centriniame valstybės archyve

Tautodailininkas, fotografas Vilhelmas Janiselis (1913–2007) paliko unikalią tremties fotodokumentų kolekciją, atskleidžiančią jo šeimos ir kitų tremtinių pastangas išgyventi svetimame ir atšiauriame krašte. 1949 m. V. Janiselis su žmona ir keturiais mažamečiais vaikais buvo išvežtas į Rusiją – Irkutsko sritį, Zimos miestelį. Nuo pat pirmų dienų tremtyje iki sugrįžimo į Lietuvą 1958 m. jis fotografavo ir išbandė save kaip fotografą pačiomis sunkiausiomis sąlygomis.

Kai dauguma netikėtai užkluptų į nežinią per prievartą stumiamų žmonių imdavo daiktus, kurie palengvintų buitį, V. Janiselis į Sibirą išsivežė fotoaparatą, paslėpęs jį duonos kepale. Fotojuosteles jis karpė iš rentgeno nuotraukoms skirtų lapų, o fotografijoms daryti naudojo savo pasidarytą didintuvą. Nors ir dirbo alinantį fizinį darbą, V. Janiselis rasdavo laiko įamžinti tremties kasdienybę ir net šventes. Taip gimė autentiška vientisa 1949–1958 m. tremties fotokronika, pasakojanti apie miško kirtimą taigoje, sakų rinkimą, rąstų plukdymą, darbą kolūkyje, šienapjūtę ir javapjūtę, statybas, liudijanti pastangas išsaugoti bei puoselėti lietuvybę tremtyje, susikurti asmeninę buitį. Daugelyje nuotraukų įamžintos moterys, pasipuošusios tautiniais drabužiais, lietuvių vestuvės, krikštynos, laidotuvių procesijos, bendri šventadieniai, grįžtančiųjų į Tėvynę palydėtuvės, šv. Kalėdų ir kitų religinių švenčių šventimas, vaikų mokymas lietuvių kalbos, pamaldos.

Iš viso archyve saugomi 276 nespalvoti puikiai išsilaikę fotonegatyvai, kuriuos pats autorius perdavė Lietuvos centriniam valstybės archyvui nuolat saugoti.