47. Rankraštiniai lietuviški poteriai, XVI a.

Nacionalinės reikšmės, saugomi Vilniaus universiteto bibliotekoje

Seniausias žinomas trijų lietuviškų poterių Tėve mūsų, Sveika Marija ir Tikiu Dievą Tėvą tekstas, užrašytas ranka Mikalojaus Blotniečio knygos Tractatus sacerdotalis…, išspausdintos 1503 m. Strasbūre, paskutiniajame tuščiame lape, yra unikalus lietuvių kalbos ir raštijos paminklas. Tai pats seniausias žinomas rankraštinis tekstas lietuvių kalba, užrašytas dar gerokai iki pirmosios spausdintos knygos lietuvių kalba pasirodymo. Dzūkų tarme juodu rašalu užrašyti poteriai, sudarantys 25 eilutes, leidžia iškelti prielaidą, kad įvairūs religiniai tekstai lietuvių kalba buvo užrašomi dar iki spaudos lietuvių kalba atsiradimo. Kas užrašė šiuos poterius, nėra žinoma, tačiau greičiausia tas žmogus priklausė dvasininkų luomui, o tai svarbus įrodymas, kad XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje Lietuvoje buvo dvasininkų, kalbėjusių ir rašiusių lietuviškai. Remiantis kalbinėmis ypatybėmis ir rankraštinio teksto rašmenų
stiliaus analize manoma, kad tai vertimo iš lenkų kalbos dar ankstesnio teksto nuorašas.