52. Kristijono Donelaičio autografai: Donalitius C. Pawasario Linksmybės; Wasaros darbai: [poemos „Metai“ dalys]; Fortsetzung: [fragmentas apie Selmo trobą; su laiško nežinomam adresatui nuotrupa]; [Laiškai]: Szirdings’ Brolau! S. T. Hochzuehrender, Mein geliebter, schoner Freund! Tolminkemen, d. 16. August 1777: [du laiškai Valtarkiemio kunigui Johanui Gotfrydui Jordanui]

Regioninės reikšmės, saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Kristijono Donelaičio (1714–1780), lietuvių grožinės literatūros pradininko, Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakulteto absolvento, Tolminkiemio evangelikų liuteronų parapijos klebono, vieninteliai šiandien žinomi autografai, sudarantys 54 puslapius, yra senosios lietuvių literatūros istorijos dokumentinis šaltinis, senojo lietuviškojo rašto ir kalbos paminklas. Šie rankraščiai sukurti XVIII a. II pusėje (apie 1765–1777) Prūsijos valstybės valdomoje etninėje lietuvių teritorijoje – Mažojoje Lietuvoje. Tai dvi poemos Metai dalys (Pawasario Linksmybės ir Wasaros darbai), fragmentas Fortsetzung ir du laiškai (vienas rašytas lietuviškai, kitas – vokiškai). Rankraščiai buvo atsitiktinai surasti 1945 m. lituanistinės ekspedicijos į Karaliaučiaus kraštą metu Laukstyčių (Lochstädt) pilies griuvėsiuose. Poema Metai – pagrindinis ir svarbiausias K. Donelaičio kūrinys, o šie autografai yra pagrindiniai poemos šaltiniai, kuriais remiantis vėliau buvo rengiami grožiniai bei moksliniai poeto kūrybos leidimai.

K. Donelaitis, įgijęs akademinį išsilavinimą, pagal to meto intelektualų paprotį korespondenciją ir dokumentus pasirašinėjo sulotyninta asmenvardžio forma Christian Donalitius. Autoriaus mentalitetą, kūrybos motyvus, kūrinių fabulą, kalbą ir meninę formą veikė gilios teologinės, literatūrinės ir filosofinės žinios, gyvenimo vieta ir veiklos sąlygos. K. Donelaičio meninė pasaulėjauta ir kritinė pasaulėžiūra yra tarytum filosofinis epochos suvokimas ir apibendrintas vaizdinys. Tokio raiškos tobulumo nepasiekė nė vienas XIX a. ir XX a. pradžios lietuvių rašytojas.