59. Popiežiaus Klemenso VIII brevė Quae ad sanctorum, 1602 m. lapkričio 7 d., Roma
Pasidalinkite:
Regioninės reikšmės, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
1602 m. lapkričio 7 d. Romoje paskelbta popiežiaus Klemenso VIII (1536– 1605) brevė užbaigė karalaičio Kazimiero Jogailaičio (1458–1484) kanonizacijos procesą, pradėtą dar 1517 metais. Dokumentu oficialiai patvirtintas karalaičio Kazimiero kaip šventojo gerbimas Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, nustačius liturginius skaitinius šventojo Kazimiero dienai. Savo reikšme brevė prilygsta karalaičio Kazimiero kanonizacijos aktui: tai pirmasis oficialus popiežiaus ir Romos kurijos raštas, kalbantis apie karalaitį Kazimierą kaip apie šventąjį. Jis pradėjo šv. Kazimiero kulto plitimą ne tik LDK, bet ir visoje Europoje. Savo globėju jį laiko Neapolio miestas, Maltos ordino riteriai, kovoję su musulmonais turkais Viduržemio jūroje. Gyvenimo aprašymais ir per vienuolius šv. Kazimiero kultas pasklido po visą pasaulį: Venesueloje yra Šv. Kazimiero miestelis, jo vardo bažnyčia ir parapija; Kanadoje 1836 m. įkurtas Šv. Kazimiero kaimelis; 1907 m. ses. Marija Kazimiera Kaupaitė su kunigu Antanu Staniukynu įsteigė Šv. Kazimiero seserų kongregaciją Maunt Karmelyje (JAV). JAV lietuviai išeiviai turi 23, o lenkai – 36 Šv. Kazimiero bažnyčias. Kanadoje yra 5, Jungtinėje Karalystėje ir Baltarusijoje po 2 bažnyčias. 1945 m. Romoje įsteigta Popiežiškoji lietuvių Šv. Kazimiero kolegija. Lietuvoje yra 15 Šv. Kazimiero bažnyčių, nemažai jų ir Lenkijoje (48 bažnyčios ir 5 koplyčios). Apaštališkajam Sostui 1602 m. leidus jį gerbti kaip šventąjį, susiformavo ištisas kultūrinio gyvenimo srautas: labai padaugėjo jam skirtų liturginių ir literatūrinių tekstų, meno ir muzikos kūrinių. Šv. Kazimieras pasklido po šalį krikšto vardais, įaugo į liaudies kūrybą. Jo statulas ir paveikslus randame bažnyčiose, koplytėlėse, miestų herbuose. Šv. Kazimiero kultas tapo kovų už tikėjimo laisvę ir nepriklausomybę simboliu. Karalaičio Kazimiero kultas – svarbus šaltinis lietuviškajam dvasingumui suprasti. Dokumentas saugotas Vilniaus kapitulos archyve. 1956 m. iš Valstybinių restauracijos dirbtuvių remontuojant Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką perduotas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai.
