62. Antano Baranausko vertimo Biblija. Rasztas Szwentas Seno ir Naujo Testamento ir Knįga Psalmu rankraščiai, 1901–1902 m.
Pasidalinkite:
Nacionalinės reikšmės, saugomi Vilniaus universiteto bibliotekoje.
Vyskupo ir poeto Antano Baranausko (1835–1902) Biblijos vertimo rankraščiai – Biblija. Rasztas Szwentas Seno ir Naujo Testamento ir Knįga Psalmu, – svarbūs ne tik Šv. Rašto lietuviškųjų vertimų istorijai, bet ir lietuvių kalbos poetikos bei stilistikos, poeto kūrybos visumos tyrinėjimams. Vertimas atskleidžia poeto ir kalbininko ypatingus gebėjimus – tekstas parašytas paties A. Baranausko sukurta lietuvių kalbos rašyba, tobulinta keturis dešimtmečius, ir tai yra iškilus istorinės lingvistikos tyrimų objektas. A. Baranauskas, greta K. Donelaičio, yra žinomiausias, daugiausiai verstas lietuvių poetas, neabejotinas Europos masto literatūros klasikas. Lygia greta buvo plačiai žinomi jo lingvistiniai, ypač dialektologiniai darbai, originali kalbos fonetinės prigimties koncepcija, kurią siekdamas pritaikyti praktiškai kūrė ir tobulino savitą polifonetinę rašybą. Nors ši rašyba netapo bendrinės lietuvių ortografijos pagrindu, jos mokslinė reikšmė neabejotina, o Biblijos vertimo autografai yra vėlyviausios A. Baranausko rašybos versijos nuoseklus ir išsamus pavyzdys.
Tuo metu A. Baranauskui akivaizdžiai rūpėjo bręstantis perversmas – artėjantis spaudos draudimo lotyniškaisiais rašmenimis panaikinimas (1904 m.), o norėdamas, kad tautos ir Bažnyčios laisvei būtų pasirengta, poetas dirbo prie vertimo net po keliolika valandų per parą. Vertimo darbai nutrūko A. Baranausko mirties dieną, darbo buvo atlikta trys penktadaliai. Biblijos vertimo rankraščiai yra unikalus paskutinis A. Baranausko gyvenimo kūrinys – autografas.
