63. Dokumentai ant beržo tošies (Sibiro tremtinių laiškai), 1942–1956 m.

Nacionalinės reikšmės, saugomi Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje bei Lietuvos ypatingajame archyve.

1942–1956 m. dokumentai ant beržo tošies (laiškai, atvirukai, albumėliai) yra ypatinga tragišką Lietuvių tautos istorijos atkarpą reprezentuojanti rašytinio paveldo dalis, žmonių išgyvenimų lageriuose ir tremtyje liudininkai. Rašyti ant beržo tošies (popieriaus karo ir pokario metais buvo sunku gauti), siųsti artimiesiems iš atokių Sovietų Sąjungos vietovių (Krasnojarsko, Tomsko, Irkutsko, Archangelsko, Tiumenės), jie liudija, nors ir netiesiogiai, ne vien apie sunkias gyvenimo sąlygas. Laiškai rodo ištremtų ir išvežtų į lagerius žmonių vertybes: meilę šeimai, artimui, Tėvynei. Dažniausiai laiškai rašyti pirmuoju asmeniu, todėl priskirtini egodokumentų kategorijai. Kai kurie jų – išbraukyti cenzūros (cenzūra įsigalėjo nuo 1942 m.). Nors egzistavo tam tikros laiškų rašymo taisyklės, to, ką galima įskaityti tarp eilučių, nuslėpti neįmanoma.

Laiškai ant beržo tošies – gyvi atskirų žmonių, o per jų patirtį – visos lietuvių tautos likimo amžininkai. Jie taip pat liudija netikėtomis formomis atgimusią ankstyvųjų viduramžių rašto kultūrą, klestėjusią plačioje Europos erdvėje, kai trūkstant rašymo ir susisiekimo priemonių dokumentinėje komunikacijoje buvo naudojamas medis, akmuo, molis, oda ir kt.

Tokių laiškų saugoma ir kituose Lietuvos muziejuose, archyvuose, bibliotekose, privačiose kolekcijose.