67. Mato Strašuno asmeninė žydų knygų kolekcija, XVI–XIX a.

Regioninės reikšmės, saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Matas Strašunas (1817–1885), garsaus rabino ir Talmudo žinovo Samuelio Strašuno (1794–1872) sūnus, bibliofilas, mecenatas, paveldėjęs iš tėvo didelę religinės literatūros kolekciją ir siekį tobulėti studijuojant klasikinius žydų tekstus, sukaupė labai vertingą ir turtingą asmeninę žydų knygų kolekciją. Kaip aistringas kolekcininkas, senosios knygos žinovas ir žydų raštijos istorijos ekspertas, M. Strašunas buvo gerai žinomas toli už Vilniaus ribų. Jo asmeninės kolekcijos pagrindą sudarė rabinistinė ir šviečiamoji žydų literatūra hebrajų kalba, tačiau joje sukaupta ir daugiau kaip tūkstantis judaikos leidinių kitomis kalbomis. Tarp kolekcijos brangenybių buvo penki inkunabulai, apie 50 manuskriptų, apie šimtas paleotipų, keli šimtai XVI–XVII a. pradžios knygų. M. Strašunas testamentu visą kolekciją skyrė žydų bendruomenės viešajai bibliotekai įkurti, lėšų jai išlaikyti ir jos fondams pildyti. Biblioteka veikė 1902–1940 metais. Vilniaus žydai mokslininkai ir knygų mėgėjai netrukus pradėjo sekti M. Strašuno pėdomis – palikdavo asmenines bibliotekas bendruomenės bibliotekai ar dovanodavo jai knygų.

M. Strašunas priklausė Vilniaus švietėjams, kurie sudarė Rusijos imperijos Haskalos sąjūdžio avangardą. Nors M. Strašuno gyvenamuoju laiku Vilniaus žydų bendruomenė buvo labai konservatyvi ir atspari modernaus švietimo idėjoms, jis turėjo itin didelį autoritetą tarp visų jos atstovų – niekuomet nenusigręžė nuo protėvių religinės tradicijos, be to, buvo vienas iš svarbesnių bendruomenės mecenatų. Vis dėlto turbūt brangiausia, ką M. Strašunas paliko mylimam miestui, buvo jo asmeninė biblioteka.

Mūsų laikus pasiekusią kolekciją sudaro daugiau nei 1382 egzemplioriai spaudinių, kurių chronologija apima XVI–XIX a. laikotarpį, o leidimo vietų geografija žymi ne tik Lietuvą, bet ir Graikiją, Turkiją, Italiją, Vokietiją, Nyderlandus ir kitas šalis. Kolekcijos pagrindą sudaro knygos ir periodiniai leidiniai hebrajų kalba, mažesnę dalį sudaro knygos jidiš kalba, bilingvos bei spaudiniai keliomis Europos kalbomis. Tai žydų teologijos, filosofijos, biblinės lingvistikos darbai, daugelis spaudinių turi M. Strašuno autografų. Keli šimtai kolekcijos spaudinių, tarp kurių net kelios dešimtys paleotipų, yra vieninteliai Lietuvoje šių knygų ir periodikos egzemplioriai.