71. Stasio Ušinsko filmas Storulio sapnas ir lėlių marionečių brėžiniai, 1938 m.

Nacionalinės reikšmės, saugomi Rasos Ušinskaitės ir Lietuvos centriniame valstybės archyve.

Lėlių marionečių filmą Storulio sapnas 1938 m. sukūrė dailininkas Stasys Ušinskas (1905-1974) – viena brandžiausių ir novatoriškiausių Lietuvos meno asmenybių, unikaliai sintezavusi lietuviškos mokyklos ir avangardistinių XX a. Vakarų Europos meno krypčių pasiekimus, savo įvairiapusį talentą realizavusi tapybos, scenografijos, grafikos, vitražo bei meninio stiklo srityse. 1934 m. pasikvietęs į Kauną gerai su čekų marionečių mechanizmais susipažinusį meistrą Petrą Svidrą, pradėjo eksperimentuoti ir kurti lėles marionetes. 1936 m. kartu su P. Svidru įkūrė pirmąjį profesionalų Marionečių teatrą. Filme vaidinusios šešios lėlės marionetės – unikalios technologijos, kurią sukūrė pats S. Ušinskas ir užpatentavo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šis patentas tebegalioja iki šiol. Marionečių brėžiniai demonstruoja naujas, tam laikmečiui Lietuvoje ir pasaulyje neregėtas technines marionečių galimybes ir parodo, ką buvo galima pasiekti tuo metu dar naujoje meno srityje.

Originalus begarsis filmo negatyvas neišliko, jo teisėmis Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas Berlyno kino studijoje Folifilm įgarsintas tarpinis negatyvas – kontratipas su originaliu garso takeliu. Tai vienintelis išlikęs filmo egzempliorius – Lietuvos kino istorijos dokumentinis faktas, nurodantis nacionalinių lėlių filmų kūrimo ištakas ir sulaukęs didelio populiarumo tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Filmo eskizai ir lėlės marionetės apdovanoti aukso medaliu ir diplomu pasaulinėje Paryžiaus parodoje 1937 metais. 1939 m. filmas rodytas Niujorke, kur susilaukė didelio susidomėjimo. Filme vaidinusių lėlių marionečių konstrukcijos brėžinius, patento dokumentus saugo autoriaus dukra Rasa Ušinskaitė šeimos archyve.